BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Praregėk, Lietuva!

 Brangūs žmonės,

Mes įžengėme į žymių permainų laikotarpį. Mūsų akyse subyrėjo didžiulė imperija, siekusi sukurti rojų žemėje. Nusirito galinga, daug vilčių teikusi tautinio atgimimo banga, atidengdama, deja, tik mūsų suvargusią ir nuodėmingą dvasią.

          Pinigų ir valdžios troškimo, smurto ir ištvirkimo persunkta atmosfera priimtina ne visiems ir tai teikia didžiulę viltį. Nemaža dalis ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo gręžiasi į tas dvasines vertybes, kurios atskleidžiamos originaliausioje knygoje - Biblijoje ir yra amžinos. Joje parodytas ir kelias, kaip šios vertybės gali įsitvirtinti mūsų kasdieniniame gyvenime.

          Nepriklausomybė, suteikusi mums pasirinkimo laisvę, paliko mus be patikimų ideologinių orientyrų. Bažnyčia, šviesaus dvasingumo palaikytoja, okupacijos metu nesugebėjo užpildyti atsiradusios tuštumos. Į mūsų gyvenimą pradėjo skverbtis parapsichologija, astrologija, okultizmas, spiritizmas, mistika, burtai, prietarai.

          Šviesesnieji protai mato šios padėties pražūtį ir beviltiškai bando stabdyti šį procesą, deja, ne daug kas žino, kaip tai padaryti, nes mūsų tikro dvasinio gyvenimo patirtis yra labai maža.

          Dėkodami mūsų seneliams ir tėvams už išsaugotą tikėjimą  pastebime, kad dabar reikalingas išsamesnis Dievo ir Jo valios pažinimas.

          Krikščionybė - tai nuostabiai paprastas ir viską paaiškinantis mokymas. Jo grožis ir gylis atsiskleidžia iš pirminių šaltinių, būtent,- iš pirminių, nes dabartinė krikščionybė yra taip iškreipta, kad praranda esmę ir todėl tampa nepriimtina.

         Mums reikia grįžti prie krikščionybės ištakų, nuvalyti nuo jos šimtmečių apnašas ir tada prasidės tikrasis Atgimimas, ta GEROJI DVASIA, kuri mus jungė Baltijos kelyje, prie Parlamento rūmų - vėl sugrįš. Argi jūs nenorėtumėte vėl patirti to jausmo dar kartą ir gal dar žymiai stipriau? Mes to labai norime ir mes tuo tikime, nes “… kaip vanduo pripildo jūrą, taip Žemė bus pilna Viešpaties pažinimo”. (Biblija, pranašas Izaijas, 11 skyrius 9 skirsnis)                

                Varge ar skausme paskendusi Lietuva sutiko Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. Troškimas būti laisviems nuo išorinės priespaudos per tautinio atgimimo Sąjūdį atvedė į laisvę. Širdys veržėsi į šviesią ateitį, deja, laikui bėgant, laisvė apkarto, o šviesios ateities vizija aptemo.  Lietuva yra Europos Sąjungoje ir tai vieniems teikia vilties, kitiems nesukelia jokių emocijų, treti jau mato dar vieną aklavietę  tautos istorijoje.

          Kodėl, atrodo, nuoširdžiausias gėrio siekimas davė priešingus rezultatus? Kur daromos klaidos?  Ne vienas bandome rasti atsakymą į šiuos klausimus.

          Pinigų ir valdžios troškimo, smurto ir ištvirkimo persunkta atmosfera rodo esant dar vieną blokados žiedą - mūsų nuodėmingą prigimtį, kurios negalime įveikti dėl savo dvasinio tamsumo, aklumo ar užsispyrimo, todėl atėjus į valdžią bet kuriai partijai dažniausiai buvo siekiama savų interesų, nors sakoma, kad nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo.

          „Dievas duoda valdžiai galią sergėti teisingumą. Dievo žmonės turi melstis už valdžią ir ją remti , jeigu ji stengiasi valdyti teisingai. Kai valdžia engia savo valdinius, Dievo žmonės privalo drąsiai pakilti ir pasmerkti ją. O kai tenka aiškiai pasirinkti, ar klausyti, ką valdžia sako, ar daryti, kaip Dievas liepia, krikščionys privalo paklusti Dievui”. (Biblijos Enciklopedija 158 psl. „Valdžia”)

           Valdžia, sauganti ir puoselėjanti teisingumą, vadinama Dievo tarnaite. Valdžia, pamynusi teisingumą,   tampa šėtono bendrininke.  Tai tinka tiek pasaulietinei, tiek bažnytinei valdžiai.

           Linkėdami mūsų valdžios žmonėms išminties ir proto, suprasdami, jog išmintis - atpažinti blogį, o protas - jo vengti, atkreipiame dėmesį į tai, kad keli ydingi, amoralūs reiškiniai jau yra įteisinti, tai - rūkymas, girtavimas, paleistuvystė (kol kas - sekso reikmenų parduotuvių legalizavimas), homoseksualizmas, azartiniai žaidimai, būrėjų, astrologų, parapsichologų, ekstrasensų veikla. Savo eilės laukia  prostitucija, narkomanija.

           Siūlome panaikinti įstatymus, įteisinančius amoralius reiškinius ir siekti, kad ateityje tokie reiškiniai nebūtų įteisinami.

           Kviečiame Lietuvą paskelbti demilitarizuota zona, nes Lietuvai toliau grimztant į  ištvirkavimo, godumo, pavydo, pykčio, girtuoklystės, narkomanijos liūną nei NATO, nei Rusijos vienašalės  saugumo garantijos neapsaugos šalies nuo atpildo iš Dangaus, nes Biblijoje 127 psalmėje sakoma: „Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai, Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai”.

          Yra patariama bendradarbiauti su Rytais ir Vakarais nesijungiant į sąjungas ar blokus.

           Brangūs žmonės, maždaug prieš du tūkstančius metų apaštalas Paulius rašė: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus, negu į Dievą, kurie  dedasi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos”.

           Pažvelgę į save šiandieną matome, kad komentarai čia nebereikalingi.

           Vienintelė išeitis - visa širdimi atsigręžti į savo Kūrėją - Dievą. Pavyzdį mums turėtų rodyti Bažnyčia, kuri šiandieną yra susiskaldžiusi, užmigusi bei prisitaikiusi prie pasaulietinių reikalavimų.

          Kviečiame ieškoti atsakymo į klausimą: kas yra krikščionis, kai mes esame skirtingi? Ar esame  viena, kaip teigiama? Neturėdami tos meilės, į kurią kviečia Dievo Sūnus, nebūsime „šviesa ir druska” pasauliui.

          „Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir nebūtumėte susiskaldę, kad būtumėt vienos dvasios ir vienos minties <…> O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš.” , -  rašė apaštalas Paulius.

          Siūlome burtis į krikščionių bičiulystės namus, siekiant tiesos, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš tyros širdies šaukiasi Viešpaties.

 

 Visuotinio judėjimo „Praregėk, LIETUVA!”  iniciatyvinė grupė

 

Rodyk draugams

VISIEMS GEROS VALIOS LIETUVOS ŽMONĖMS, SIEKIANTIEMS DVASINIO ATGIMIMO IR PADORUMĄ LAIKANTIEMS TOKIO ATGIMIMO SĄLYGA.











             Gyvename Tėvynėje Lietuvoje, kurią privalome puoselėti ir ginti. Prasmingi mūsų  tautiškos giesmės žodžiai, tapę himnu: „… tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės…“.


            Saugodamiesi tamsiųjų jėgų grėsmės, kurios slepiasi po ruda ar raudona spalva, neįvertiname didžiulės grėsmės, kuri gaubiasi žydra ir ružava spalva, ateina kaip „vilkas ėriuko kailyje“ mosuodama vaivorykštine vėliavėle. Šis gaivalas per politines diskusijas apie nediskriminavimo principus Europos Sąjungoje, seminarus, kultūrinius renginius ir eitynes už lygias teises įsiskverbia į visuomenę, paruošia kelią „santuokoms“ suteikiančioms galimybę tokioms „šeimoms“ įsivaikinti normalių žmonių vaikus, siekti politinės valdžios, kad per ją galėtų efektyviau plėsti savo destruktyvią veiklą - griauti tautos dorovinius pamatus ir pradėti genocidą.


Tikime, kad daugelio mūsų Tėvynės Lietuvos žmonių nedžiugina tai, kad 2010 m., jau planuojamos antrosios (pirmosios šių metų gegužę Rygoje) „garbės eitynės“ Vilniuje. Tai iškrypusių žmonių ir jų rėmėjų  renginio Latvijoje ir Lietuvoje „Baltic Pride“ dalis.


                      Šios destruktyvios jėgos įsigudrino, panaudodamos mūsų teisėsaugos institucijas, daryti spaudimą tvirtiems Valstybės pamatinių vertybių sergėtojams.


                      Akivaizdus akibrokštas - sistemingai destruktyvių elementų rengiami “gėjų pupulių” ir “lesbiečių braškyčių” rinkimai.  2009 m. kovo 4 d. LNK televizijos laidoje “Kakadu” buvo platinama informacija apie iškrypėlių bei jų rėmėjų išrinktus “nominantus”, pašiepiant dorus Lietuvos sūnus ir dukras už jų tvirtas dorovines nuostatas. “Mes išstumsime heteroseksualius meilės ryšius, pasitelkdami pašaipas ir patyčias, tam turime puikius įgūdžius.” Tai ištrauka iš Gėjų manifesto. Kaip matome – jiems puikiai sekasi. Daugelis nesusivokiančių normalių žmonių šaiposi iš “nominantų”, o turėtų griežtai pasmerkti nenormalias iniciatyvas. Pajuoka yra vienas veiksmingiausių nutildymo metodų, tik nedaugelis prieš jį atsilaiko. Tragedija yra tame, kad iškrypėliai šaiposi iš normalių žmonių, tyliai pritariant daugumai. Taip elgdamiesi, netrukus sulauksime naujos seksualinės pasaulio tvarkos kuri bus  ne mažiau žiauresnė nei  stalininis režimas.


 


Piliečių sąšauka „Už dorą ir tautą“


 


          tel.: 8 613 05001


el. paštas: sasauka@doratauta.lt


           


 


 

Rodyk draugams

GENDER MAINSTREAMING(Lyčių aspekto integravimo strategija)-NAUJA IDEOLOGIJA KOVOJE PRIEŠ SANTUOKĄ IR ŠEIMĄ

Inge M. Thürkauf paskaita Kaune, Šv. Kazimiero priorate, 2008 m. gruodžio 27 d. 


Ponia Inge M. Thürkauf yra žinomo šveicarų mąstytojo, chemijos profesoriaus Maxo Thürkaufo (†1993) našlė, aktorė, publicistė. Tęsdama savo vyro darbą, ji vaidinimais, straipsniais, paskaitomis ir knygomis atskleidžia krikščionišką pasaulėvaizdį ir demaskuoja jam priešingas pavojingas idėjas.


 


Lankausi pas jus ir dėl kitos priežasties: jaučiu pareigą papasakoti jums, su kuo tenka kovoti mums, vadinamųjų Europos Sąjungos „gerovės valstybių“ gyventojams. Kaip ir mes, jūs tapote Europos Sąjungos nariais, todėl taip pat netrukus susidursite su tais pačiais rūpesčiais. Europos valstybių susijungimas turi ne tik privalumų, jis kelia ir labai rimtų problemų, ir aš manau, kad privalome apie tai kalbėti.


Mano paskaitos tema yra „Gender mainstreaming – nauja ideologija kovoje prieš santuoką ir šeimą“. Kalbos apie „genderizmo diktatūrą“, apie naujo žmogaus kūrimą naudojant gender mainstreaming, daugeliui iš jūsų skamba keistai. Jūs klausiate savęs, ką tokia tema galėtų turėti bendro su Tradicijos bendruomene.


Tačiau jūs pamatysite, kaip stipriai ši diktatūra jau paveikė mūsų gyvenimus, kaip daug sričių ši genderizmo diktatūra jau okupavo. Žinoma, tai kitokios rūšies diktatūra nei toji, kurią jūs patyrėte Sovietų Sąjungos dešimtmečiais.


Mums tikrai reikia šventojo Dievo pagalbos, kad atsilaikytume ten, kur gender mainstreaming jau mus paveikė ir kur šią ideologiją sutiksime ateityje.


Mes esame krikščionys ir dar laikomės tokių sąvokų kaip „gyvybė“ ir „vertybės“ – mes norime šias sąvokas perduoti ir ateities kartoms. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jaučiame, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje šios sąvokos yra užsipuolamos ar bent keliamos abejonės jomis. Tačiau jeigu gyvybė ir gyvybę ginančios vertybės tampa kažkokia jau nebepakeliama našta, tuomet ateityje nebegalėsime atlaikyti jokių išbandymų. Nebeliks nieko, ko žmogus galėtų laikytis, nebeliks nieko, kas dar turi vertę ir šventumą.


Gal jūs dar prisimenate, kokį pasipriešinimą teko atlaikyti ES teisės ir vidaus reikalų komisarui Rocco Buttiglione. Buttiglione buvo pirmiausia pasmerktas dėl savo pasisakymų homoseksualizmo tema ir kritikos dėl šiandieninės moters vaidmens. Europos parlamento narys iš „Laisvųjų demokratų“ partijos pasakė, kad žmogus su tokiomis pažiūromis yra nepakenčiamas ES komisaro poste.


Panašus atvejis įvyko 2007 metų pavasarį Genujoje. Genujos arkivyskupas ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas Angelo Bagnasco 2007 metų balandžio pradžioje turėjo prašytis policijos apsaugos. Jam buvo pagrasinta nužudymu, nes jis pasisakė prieš homoseksualių sąjungų sulyginimą su šeima. Balandžio pabaigoje jis gavo laišką su nedviprasmišku įspėjimu: ****oleto kulka ir savo nuotrauka su nupiešta svastika.


Šie įvykiai tėra į viešumą iškilusios ledkalnio viršūnėlės. Daug mažiau girdime apie tuos nedidelius, bet ne mažiau grėsmingus užsipuolimus, kuriuos savo aplinkoje turi patirti krikščionys, išpažįstantys savo tikėjimą.


Tačiau tokie įvykiai verčia vis dažniau klausti, ar Europoje dar leidžiama laisvai reikšti nuomonę, ar dar egzistuoja laisva demokratija? Priešais akis turiu vieno vokiečių profesoriaus žodžius. Jis ėmė svarstyti, „ar apskritai galima krikščionis įsileisti į demokratinį procesą“ (Rohrmoser, „Diktatur des Relativismus“, p. 4). Šią savo mintį jis pagrindžia tuo, kad krikščionys teigia, jog žino tiesą. Kai kurie iš jų net mano, kad skelbia absoliučią tiesą – katalikų religijos absoliučią tiesą. Gal tiesos klausimo kėlimas krikščionims jau tapo pavojingas?


Pirmas klausimas, keliamas jau daugelį metų, yra santuokos ir šeimos vertė. Tačiau jau seniai svarstoma ne tiek tai, ar šeima turi vertę, ar ne, kiek pati šeimos sąvoka. Žaliųjų partijos sako: šeima yra ten, kur yra vaikų. Vadinamosios krikščioniškosios partijos šią sampratą perėmė ir pridūrė, kad tiek vaikai atsakingi už tėvus, tiek tėvai už vaikus, arba tie, kurie atsitiktinai gyvena su vaikais. Tačiau toks gyvenimas neturi nieko bendro su tuo, kas 2000 metų buvo vadinama šeima.


Klausimas yra toks: tai šeima ar ne? Šeimos suvokimą labiausiai sukrečia nauja ideologija, kuri jau seniai laikraščiuose apibūdinama žodžiais „gender“ ir „gender mainstreaming“. Tai prasideda ir čia, Lietuvoje. Reikia laiko, kol šie nauji angliški žodžiai taps priimtini ausiai ir kol žmonės suvoks jų prasmę. Dabar jūs jaučiatės taip, kaip kadaise mes, jūs, girdėdami tuos žodžius, negalite nieko įsivaizduoti. Todėl norėčiau pabandyti tai paaiškinti.


Anglų kalboje lytis vadinama dvejopai: žodžiu „gender“ – gramatinė giminė, pavyzdžiui, daiktavardžio, o žodžiu „sex“ – biologinė lytis.


Pirmą kartą plačiajai visuomenei sąvokos „gender“ ir „gender mainstreaming“ tapo žinomos 1995 metais, ketvirtojoje Jungtinių Tautų moterų konferencijoje Pekine. Iš pradžių konferencijos dalyviai manė, kad „gender“ yra tiesiog labiau elegantiškas žodis nei „sex“. Ypač moterys iš vadinamojo Trečiojo pasaulio dar buvo išlaikiusios tam tikrą drovumą naudoti šį žodį. Tačiau konferencijos eigoje tapo aišku, kad žodis „gender“ reiškia naują pasaulėvaizdį, kuriame išnyksta visi skirtumai tarp lyčių, tiksliau, jie laikomi nebe įgimtais, o nulemtais visuomenės.


Žodis „gender“ reiškia, kad žmogus nėra toks, kokį jį daro jo prigimtis, bet toks, kaip jį įsivaizduoja visuomenė. Feminizmo pranašė Simone de Beauvoir yra pasakiusi: „Moterimi ne gimstama, bet tampama“, tiksliau – moterimi žmogų padaro visuomenė. Moters ir vyro santykis yra socialinis konstruktas. Bet koks lytinis elgesys ne kyla iš prigimties, o yra išmokstamas. Visos vadinamosios „lytinės orientacijos“, tokios kaip heteroseksuali, homoseksuali, lesbietiška, biseksuali ir transseksuali, yra vienodai vertingos ir gali reikalauti, kad visuomenė jas vienodai priimtų. Biologinė lytis, tai yra faktas, jog žmogus buvo Dievo sukurtas kaip vyras ar moteris, nebeturi reikšmės. Tai, kas nuo žmonijos pradžios buvo laikoma „natūraliu“ ar „normaliu“ dalyku, tai yra žmogaus priskyrimas vyrams ar moterims, dabar laikoma priklausančiu nuo socialinių įvaizdžių ir sprendimų.


Šį žmonių skirtumą galima pakeisti perauklėjimu, sukuriant naują žmogų, kuris būtų subrendęs Naujajai pasaulio tvarkai bei naujajai vieningai pasaulio religijai. Toks perauklėjimas, gresiantis pačiai santuokos ir šeimos egzistencijai, turi prasidėti jau vaikų darželyje, nepriklausomai nuo to, ar tokios fantazijos prieštarauja sveikam protui, ar ne.


Pavyzdžiui, Vienoje jau yra pavyzdinis vaikų darželis, kuriame vaikai perauklėjami: mergaitės pratinamos peštis ir apsiginti, o berniukai – rengtis princesėmis ir lakuotis nagus. Tai aiškus vaikų ruošimas lesbiškam ir homoseksualiam gyvenimo būdui.


 Trumpai tariant, norima, kad kiekvienas žmogus pats galėtų pasirinkti savo lytį. Jis pats turi nuspręsti, ar jis nori būti vyras, ar moteris – tai, kas tuo momentu atitinka jo jausmus. Niekas negali prieštarauti tokiam jo laisvam pasirinkimui, nes tai būtų diskriminacija.


Žodį „mainstreaming“ galima išversti kaip „vyraujanti srovė“, kuri šią naują žmogaus sampratą turi įnešti į politiką ir visuomenę.


Gender mainstreaming yra politinė programa, vykdoma pasaulio mastu. Jai vadovauja Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Šios ideologijos tikslas yra santuokos ir šeimos sunaikinimas. Taip užsipuolami subtiliausi žmonių jausmai, lytiškumo sritis. Norint sunaikinti šeimą, pirmiausia reikia panaikinti visuomenę, kurioje dominuoja tėvas. Šeima esanti moters prispaudimo ir pavergimo centras. Pirmiausia siekiama išlaisvinti moteris nuo visų natūralių, tradicinių idėjų.


Su kokia realybe mes šiandien jau susiduriame, rodo du atsitikimai, kuriuos pasakoja vokiečių laikraščio „Sandkorn“ redaktorius: „Po išvykos jis su draugais apsistojo prie laužavietės. Prisiartino dvi moterys, kurios norėjo iškepti savo mėsos žlėgtainius. Bet ugnis jau buvo prigesusi. Draugai išreiškė abejonę, ar stori žlėgtainiai perkeps ant tokios silpnos ugnies. Tuomet viena moteris, ranka pamojusi link savo palydovės, tarė: „Ach, nesijaudinkite, JIS vis tiek labiau mėgsta menkai apkepusią mėsą“.


Šį trikdantį ir nekasdienišką atsitikimą Dominikas Klenkas namuose papasakojo žmonai. Bet ši savo ruožtu papasakojo panašią istoriją. Popietę ji praleidusi prie ežero. Netoliese prisėdo du vyrai. Vienas nuėjo maudytis, o kitas skambino telefonu. Moteris aiškiai girdėjo, ką tas sakė telefonu: „Taip, viskas puiku… Mes ateisime kiek vėliau, JI dar vandenyje“.“


Vienoje mokykloje Niujorke 2006 metais vienas mokytojas ėmė taip tapatintis su moteriška lytimi, kad nutarė tapti moterimi. Jis leidosi operuojamas ir pasirodė mokykloje apsirengęs moteriškai. Čia jis pareikalavo, kad į jį kreiptųsi „Missis“, o ne „Mister“, kitaip jis jausis diskriminuojamas. Tėvai, kurie nenorėjo, kad jų vaikai patirtų šį transseksualumo demonstravimą ir pageidavo juos pervesti į lygiagrečią klasę, išgirdo, kad tuomet jie bus apkaltinti buvusio misterio diskriminavimu.


Mano pačios patirtis: pasibaigus Bazelio geležinkelio stoties remontui pamačiau, kad stotyje yra tik bendri abiem lytims tualetai – nebe atskiri vyrams ir moterims, kaip iki šiol buvo įprasta viešose vietose. Kad toks pakeitimas buvo apgalvotas, rodo ir šie pavyzdžiai:


- JAV Kolorado valstijoje išleistas įstatymas, kad viešose vietose gali būti tik abiem lytims bendri tualetai.


- Kalifornijos valstijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris 2007 m. spalį taip pat pasirašė įstatymą, leidžiantį berniukams mokyklose naudotis mergaičių tualetais, o mergaitėms – berniukų, jei jie to panorės. Niekas jiems negali trukdyti taip elgtis. „Kampanijos už vaikus ir šeimą“ pirmininkas pastebi: „Šiuo aktu Arnoldas Schwarzeneggeris mus išduoda tiems, kurie nori mūsų vaikams primesti vadinamąjį alternatyvų lytinio gyvenimo stilių. Tai įžūli ataka prieš tradicines šeimos vertybes“.


Tas pats Schwarzeneggerio pasirašytas įstatymas draudžia viską, kas nukreipta prieš bet kurį „gender“: homoseksualumą, biseksualumą ir kitas lytines praktikas, taip pat anksčiau minėtą lyties keitimą bei misterių ir misis apsikeitimą rūbais, kas dabar vadinama „cross-dressingu“.


Taip pat peržiūrimos mokyklose naudojamos knygos, ar jose nėra aprašyta kokių nors diskriminuojančių veiksmų, pavyzdžiui, santuokos tarp vyro ir moters, arba žodžių, kad žmogus gimsta kaip vyras ar moteris, o ne kažkas jų tarpe. Jei kas priešinasi šiai vadovėlių atrankai, yra apšaukiamas rasistu ar sektantu.


Kalifornijos Aukščiausiasis teismas pritarė vienos lesbietės moters kaltinimui prieš du gydytojus, nes jie atsisakė jai atlikti dirbtinį apvaisinimą. Gydytojai teigė, kad taip elgėsi dėl savo religinių įsitikinimų, kurie draudžia padėti homoseksualiam žmogui tokiu būdu susilaukti vaikų. Teismas nutarė, kad nors Konstitucija gina religinę laisvę, šia laisve negalima teisinti lesbietės diskriminavimo. Todėl gydytojams neleidžiama dėl religinių įsitikinimų atsisakyti aptarnauti homoseksualų pacientą.


Kad tokie dalykai galėtų atsitikti, turi įvykti dvasinis perversmas, žingsnis po žingsnio pasikeisti pats žmonių mąstymas. Gender mainstreaming ideologija turi savo istoriją – susipažinimas su ja padės mums geriau suprasti jos šaknis. Galime pažiūrėti į platesnį kontekstą, kuriame vyksta diskusija dėl mūsų visuomenės pamatinių vertybių.


1962 metais Londone viešai pasirodė genetikos tyrinėtojai, kurie tapo šiandien vykstančios gender revoliucijos pirmtakais. Tai, ką šiandien matome gender ideologų programose, tais metais dar nepasiruošusiai žmonijai buvo žymių mokslininkų pristatyta kaip „žmonijos biologinė ateitis“.


Tais metais Londone įvyko Ciba fondo konferencija. (Ciba – „Chemische Industrie Basel“, Bazelyje (Šveicarija) veikianti chemijos ir farmakologijos kompanija, vėliau pakeitusi pavadinimą į „Novartis“). Joje dalyvavo 27 žymiausi biologijos ir genetikos tyrinėtojai, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai. Konferencijoje prasivėrė durys į iki tol niekam nežinomas būsimų žmonių veislės gerintojų laboratorijas. Konferencijos medžiaga publikuota knygoje „Žmogus ir jo ateitis“.


Susirinkusių mokslininkų svarbiausias rūpestis buvo vienas: panaikinti paskutines tradicines institucijas – santuoką ir šeimą. Žmogaus intelektualinis, mokslinis ir socialinis vystymasis esą stabdomas, jei priimama objektyvi tiesa tuo klausimu, pavyzdžiui, skelbiamoji katalikų mokymo.


Galime paminėti du svarbiausius konferencijos kalbėtojus, lėmusius diskusijų toną – tai Hermannas J. Mulleris ir seras Julianas Huxley.


Hermannas J. Mulleris buvo zoologijos profesorius įvairiuose universitetuose, 1932–1937 metais vadovavo genetikos institutui Maskvoje. 1946 m. jis gavo Nobelio premiją fiziologijos ir medicinos srityje už „mutacijų sukėlimo rentgeno spinduliais atradimą“. Dar 1927 m. jis siūlė pakeisti natūralią žmogaus genetinę struktūrą, tai yra sukurti naują žmogų, taip aplenkiant Dievo tvėrimo aktą.


Dirbtinio žmogaus kūrimas tampa aukščiausia mokslo utopija – tai beprotiškas siekis pakeisti žmogaus genetiką, esą norint jį pritaikyti prie besivystančių technologijų. Tik taip bus galima paruošti kelią visiškam pasaulio užvaldymui. Genetikos uždavinys yra radikaliai perkeisti žmogų, o tai reikštų dirbtinio žmogaus sukūrimą. (Genetinėse laboratorijose bus pradėti ir išauginti tobuli berniukai. Jie augs komunose, prižiūrimi bei auklėjami homoseksualių eruditų.) (Iš “Gėjų manifesto” RR)


Tuomet siūlytos priemonės šiandien jau nėra jokia utopija. Mulleris reikalauja ne daugiau ir ne mažiau, o visai panaikinti santuoką ir šeimą. (Šeima yra melo, išdavystės, vidutinybių, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota.) (Iš “Gėjų manifesto” RR)


 Šios institucijos nebeteko prasmės, jų nebereikia norint pradėti ir užauginti žmogų. Šiandien dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje tapo visuotinai įprasta procedūra. Tokį apvaisinimą galima trumpai apibūdinti taip: tai ne žmogaus pradėjimas, o padarymas. Tačiau Mulleris numatė ir kitą dalyką: vaikų perdavimą valstybės žinion. Šiandieninė socialinės valstybės ideologija vis griežtesniais metodais savinasi natūralias tėvų ir vaikų teises.


„Mokslo“, kuriuo žmogus į savo rankas perims savo paties evoliuciją, vystymasis, anot Mullerio, turi būti skatinamas palaipsniui: pradedant nuo gimimų kontrolės, per kiaušialąstės transplantacijas ir vaisiaus lyties keitimą iki visiškos „vaikų produkcijos“ kontrolės, tai yra visiškai automatizuoto dirbtiniu apvaisinimu gauto vaisiaus išnešiojimo.


Taip žmogaus pradėjimas būtų visiškai atskirtas nuo meilės gyvenimo. To šiandien siekiama ir lytiniu ugdymu mokyklose. Tose pamokose praktiškai visuomet gilinamasi tik į lytinio akto techniką, neretai naudojant drastišką vaizdinę medžiagą, o tai atneša nepataisomą žalą vaiko vystymuisi.


Anot Mullerio, šeimos panaikinimas vestų prie pasaulinės visų kultūrų, tautų ir rasių vienybės – čia mes jau matome pasaulinės valstybės kūrimo planą. „Kai žmogus pradės pats manipuliuoti savo evoliucija, – sako Mulleris, – didžiausi žmonijos protai išvystys tikslią genetiką ir sukurs Dievui lygią būtybę“.


Tai sena superžmogaus idėja: senovės graikų Prometėjas, Nietzschės antžmogis, Hitlerio herojus. Dabar tai virto biologine utopija: noru sukurti antžmogį kontroliuojant ir nukreipiant žmogaus evoliuciją, kad žmogus, ta „silpniausia evoliucijos grandis“, evoliucijos „nevykusi konstrukcija“, būtų pritaikyta atomo amžiui. Taip žmogus nori tapti panašus į Dievą.


Įvairiose Ciba fondo konferencijos paskaitose ir diskusijų forumuose beveik visi kalbėtojai aukštino tokį hibridinį žmogų. Tai tikrai šiuolaikinius gamtos mokslininkus apsėdusi idėja – susilyginti su Dievu ir net patiems stoti jo vieton. 1978 m. medicinos Nobelio premijos laureatas Werneris Arberis apie tai visai atvirai prabilo viename pranešime spaudai: „Galiausiai kyla klausimas, ar žmogui leistina kaip panorėjus jungti skirtingos kilmės genetinę medžiagą. Ar taip galėtų atsirasti visiškai naujos, iki šiol nežinotos gyvos būtybės? Taip tyrėjas kūrinijos istorijoje pirmąkart imtųsi Dievo vaidmens“.


Antrasis ne mažiau svarbus biologinės revoliucijos skelbėjas Ciba fondo konferencijoje buvo seras Julianas Huxley. Jis buvo pirmasis UNESCO generalinis sekretorius, Abortų reformavimo draugijos vicepirmininkas ir Aldouso Huxley, išgarsėjusio visame pasaulyje savo knyga „Puikus naujasis pasaulis“, brolis. (Aldousas Huxley žinojo ką rašo savo knygoje, jis buvo daug girdėjęs apie savo brolio atliekamus tyrimus. Neretai jis buvo ir savo brolio įkvėpėjas.) Seras Julianas Huxley iškelia „evoliucinio humanizmo“ idėją, kuri nuosekliai atmeta bet kokius absoliutus: absoliučią tiesą, absoliučią moralę, absoliutų autoritetą. Jis propaguoja genų techniką, kuri sunaikins senas vertybes, nestatydama jų vieton naujų. „Darwinas arba Dievas, – sako jis, – nes pasaulis (ir žmogaus smegenys) neturi vietos jiems abiem… Turime atmesti klaidingą prielaidą, kad egzistuoja tokie dalykai kaip tiesa ar dorybė“.


Huxley‘ui nėra nieko tikro, viskas reliatyvu. Viską galima užsinorėjus naujai permąstyti ar perdaryti. Gamtos mokslininkai turi didelį autoritetą visuomenėje, ir jie mokslo vardu laimina reliatyvizmą, kuris šiandien yra užvaldęs filosofinį ir teologinį mąstymą. Jei paskelbiama, kad kas nors yra „moksliškai ištirta“, tuomet dauguma žmonių mano, kad tai yra tiesa. Beveik nebeklausiama, ar tai teisinga ir gera.


Savo vizijoje apie „žmogaus ateitį“ genetikas Julianas Huxley perspėja dėl vis stiprėjančio žemės gyventojų skaičiaus sprogimo. Jis konstatuoja, kad „bendra pasaulio gyventojų kokybė dėl augančio jų skaičiaus nėra didelė, be to, ji vis blogėja, bet ją galima ir būtina pagerinti“. Šis kokybės nuosmukis kyla iš genetinių defektų, todėl jų turintys žmonės turėtų išnykti.


Žmogaus genetinės kokybės gerinimas eugeninėmis priemonėmis sumažintų žmonijos kančias, padidintų gyvenimo džiaugsmą ir gabumus. Eugeninė selekcija pakeltų vidutinės žmonių inteligencijos vidurkį. „Mums reikia žymiai daugiau labai protingų ir gabių žmonių, – mano Huxley, – kad galėtume vadovauti mūsų vis sudėtingesnėms visuomenėms. Šie eugeniniai patobulinimai turi būti atlikti kuo greičiau. Moderni psichosocialinė evoliucija vyktų pernelyg lėtai, jei vertingi individai tik būtų paskatinti pradėti daugiau vaikų. Eugenika galiausiai turi naudoti tokius metodus kaip dirbtinis apvaisinimas užšaldyta aukštos genetinės kokybės sėkla“. „Galiausiai, – daro išvadą Huxley, – radikalūs eugeniniai patobulinimai galėtų žymiai pagreitinti žmogaus evoliuciją“. Huxley su viltimi laukia meto, „kai eugeninis genų pagerinimas taps svarbiausiu žmonijos tikslu“. Juk, kaip jis rašo kitoje vietoje, mes turime privilegiją gyventi lemiamu kosmoso istorijos momentu, kai milžiniškas evoliucijos procesas tiriančiame žmoguje (kuris tėra mažytis taškelis visatoje!) ima suvokti pats save.


Huxley apibrėžia evoliuciją kaip natūralų keitimosi procesą, kuris pats save veda ir yra negrįžtamas. Savo eigoje evoliucija kuria naujas formas, didesnę įvairovę, kompleksiškus organizmus ir galiausiai aukštesnę dvasinio ir psichologinio veikimo pakopą. Visą realybę jis suvokia kaip vieną viską apimantį evoliucijos procesą. Kaip visos organinės ir kitos formos žemėje, taip ir mes, žmonės, esame evoliucijos produktai.


Huxley įsitikinęs, kad biologinės evoliucijos mechanizmas šiandien (tai yra 1962 metais) jau yra daugmaž užbaigtas. Tačiau mokslinis psichosocialinės evoliucijos tyrimas dar tik prasideda. Mūsų užduotis, anot Huxley, yra suprasti kaip veikia psichosocialinė mašinerija. Nepaisant didžiulės pažangos, pasiektos evoliucijos procese, gyvybei vystantis nuo mikroskopinio viruso iki sąmoningo, civilizuoto žmogiško stuburinio, tas „civilizuotas žmogiškas stuburinis“ yra akivaizdžiai netobulas kaip psichosocialinė būtybė. „Tiek kaip individui, tiek kaip kolektyvui, jam skubiai reikia patobulinimų, ir žmogus yra pajėgus juos atlikti“. „Jei akla, oportunistinė ir automatinė natūrali atranka per kelis milijardus metų iš viruso sukūrė žmogų, tai ko per kelis milijonus metų negalėtų sukurti sąmoningos ir tikslingos žmogaus pastangos?“


Savo paskaitoje „Žmogaus ateitis“ Huxley teigia, kad pasaulis de facto tapo vienu kūnu, ir jam belieka tokiu tapti de jure. Tam reikia idėjų integracijos ir įsitikinimo vienu pasauliu. „Naujos pasaulio tvarkos“ sąvoka čia nepavartota, bet toks yra Huxley tikslas.


Huxley pirmiausia rūpėjo pilnai pritaikyti genetikos žinias ir išvystyti naują žmonių dauginimosi būdą, kurio metodai yra, pvz., kontraceptinės piliulės ir apvaisinimas užšaldyta aukštos genetinės kokybės sėkla. Galėtume paklausti, kas gi atrinks „aukštos genetinės kokybės“ sėklos donorus, jei ne tie dievais pasiskelbę mokslininkai? Žmonės, neatitinkantys „aukštos genetinės kokybės“ kriterijų, bus eliminuoti, nes juk siekiama sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Priemonės tam yra abortas ir homoseksualumo skatinimas.


Londone buvo diskutuojama ne vien apie Huxley „evoliucinį humanizmą“ ir naują žmogų, bet ir apie tai, ką galėtume pavadinti mokslinio eugeninio rasizmo filosofija. Ši filosofija jau prieš daugelį metų įkvėpė pasaulinį gimimo kontrolės judėjimą, šiandien vadinamą Planuotos tėvystės federacija. Ši federacija siekia sukurti visuomenę, kurioje nebeegzistuos „archainiai lyties įstatymai ir iracionali sekso baimė“.


Jean-Paulis Sartre‘as savo ateistinę egzistencializmo filosofiją platino padedamas savo genialios gyvenimo draugės feministės Simone de Beauvoir. Panašiai ir serui Julianui Huxley Planuotos tėvystės federacijos įkūrėja Margaret Sanger (1885–1966) tapo jo genetinių teorijų įgyvendintoja. Margaret Sanger veikla iki šiandien įtakoja mūsų visuomenę ir yra pilniausiai įkūnijama genderizmo ideologijoje.


Pirmiausia M. Sanger ėmė kovoti prieš įstatymus, draudžiančius kontraceptines priemones. Ji įsteigė „Margaret Sanger tyrimų centrą“, kuris ieškojo finansavimo kontraceptinės piliulės ir spiralės tyrimams. Kartu su sterilizacija ir abortais šie išradimai sukėlė tikrą kontraceptinę revoliuciją, kuri skatina jau nebesulaikomą industrinių visuomenių susinaikinimą. Tradicinę santuokos sampratą ji laikė „blogiu, su kuriuo reikia kovoti“. Santuoką pašventina ne įstatymas ar tradicija, bet vien individualus lytinis pasitenkinimas: „Kūniška meilė yra aukštesnis įsakymas už paprastus įstatymus“. Siekdama pagerinti „genetinį potencialą“, M. Sanger skatino vargingųjų visuomenės sluoksnių sterilizavimą, kad būtų išvesta pilnavertė rasė. Tai atitinka Darwino iškeltą principą: „Išlieka tik stipriausieji“. „Daugiau vaikų iš gabių, mažiau iš nevykėlių“, – skelbė Sanger.


Šios M. Sanger idėjos visiškai atitiko Hitlerio siekį išugdyti rasiškai tobulą elitinę arijų rasę. Nacionalsocialistai masiškai vykdė nevertingais paskelbtų gyventojų sterilizaciją ir eutanaziją, ir tai vadino rasine higiena – įrodyta, kad jie rėmėsi M. Sanger gimimų kontrolės judėjimo programa. Kai žmonija pamatė logiškas viešpačių rasės ugdymo pasekmes, gimimų kontrolės judėjimas pasivadino elegantiškesniu, bet klaidinančiu vardu „International Planned Parenthood Federation“ (IPPF, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija). Padedama Jungtinių tautų, ši organizacija siekė integruoti į valstybių politines programas radikalaus šeimos planavimo, privalomo lytinio ugdymo mokyklose, abortų ir sterilizacijos idėjas.


Anuomet, 1962 metais, Londono konferencijoje iškelta genetinė utopija paskatino seriją tyrimų, kuriuos vykdo mokslininkai, nepaisydami jokių socialinių, biologinių ir politinių pasekmių. Jų tikslas yra ne žmonių gerovė, o naujas genetinis žmogaus perkonstravimas. Žmonėms bandoma įrodyti, kad vaikų pradėjimas ir auginimas nėra jų privatus reikalas. Siekiama panaikinti dviejų lyčių modelį – žmogus esą nėra vyras ar moteris. Vietoj žodžio „lytis“ naudojama ,,gender sąvoka, kuri apima visas „lytines orientacijas“.


Londone susirinkę mokslininkai buvo paraginti savo naujo žmogaus kūrimo planus įtraukti į politines programas. Biochemikas Erwinas Chargaffas savo paskutinėje knygoje skundžiasi, kad tai vyksta jau daug metų. Mokslininkai visais būdais stengiasi ginti savo teisę tyrinėti. „Jie tampa vyriausybių patarėjais ir šnabžda joms, ką įtraukti į rėmimo programas, kokius įstatymus panaikinti. Jie yra verslininkai ir lobistai viename asmenyje. Vietoj to, kad ieškotų gryno pažinimo, šiandien jie pirmiausia kovoja dėl didesnio pelno“.


1990 metais JAV buvo pradėtas tarptautinis Žmogaus genomo projektas. Jame darbuojasi daugiau kaip 1000 mokslininkų iš 40 šalių. Maždaug 400 iš jų dirba penkiasdešimtyje Vokietijos žmogaus genomo projekto sekcijų. 3 milijardų dolerių biudžetas turėtų leisti projektui nustatyti „visų žmogaus DNR dalių tikslią seką“.


„Siekiant galios kurti, tikėjimas į mokslą nustūmė tikėjimą į Dievą“ (Maxas Thürkaufas). Genų inžinierių laboratorijose sukurti ateities scenarijai jau seniai peržengia paprastų žmonių vaizduotės ribas. Dirbtinis apvaisinimas jau seniai tapo kasdienybe, taip pat mėgintuvėlyje pradėtų vaikų atranka pagal lytį. Jau kuriami genetiškai optimalūs „designer baby“ – vaikai, atrinkti pagal individualų užsakymą. Mišrios būtybės su žmogaus ir gyvūnų genais (chimeros) bei genetiniai antrininkai (klonai) jau nebepriklauso mokslinės fantastikos sričiai. Taip įgauna konkretų pavidalą siekis sukurti žmogų geriau, nei tai daro Dievas.


2003 m. britų laikraštis „Times“ papasakojo, kaip lesbiečių pora firmoje, kurios interneto svetainė vadinasi „ManNotIncluded.com“ (Vyras neįskaičiuotas), užsisakė norimos odos ir plaukų spalvos, ūgio, profesijos ir pomėgių anonimo vyro sėklos. Ji buvo paštu atsiųsta į namus, ir lesbietės galėjo pačios atlikti dirbtinį apvaisinimą. Reprodukcijos gydytojai laiko homoseksualus ir lesbietes svarbia tiksline grupe.


Dar pažangesnis amerikiečių etikas lesbiečių poroms pataria imtis klonavimo. „Klonavimo pagalba abi moterys galėtų visiškai išstumti vyrus iš tarpusavio santykių – kiekviena galėtų išnešioti savo partnerės kloną“. Vienas molekulių biologas iš Berlyno moko: „Galima padėti ir nevaisingiems homoseksualams. Bet kurios norimos lyties vaikai bus kuriami iš bet kurios partnerių kombinacijos. Tačiau jei lesbiečių pora nori berniuko, jos turi „kažkur“ gauti trūkstamą y-chromosomą“.


1965 metais, taigi 3 metai po Ciba fondo konferencijos, Johno Hopkinso ligoninės Baltimorėje (JAV) psichiatras Johnas Money ėmėsi savaip imituoti Dievą. Jis specializavosi trans- ir interseksualų srityje ir išvystė teoriją, kaip mergaitė gali būti sėkmingai išugdyta kaip vyras, o berniukas – kaip moteris. Tai atitinka Simone de Beauvoir posakį: „Moterimi ne gimstama, o tampama“.


Norėčiau trumpai paaiškinti sąvokas „trans- ir interseksualumas“.


Transseksualai turi aiškius fizinius savo lyties požymius, bet nori priklausyti kitai lyčiai, todėl rengiasi ir elgiasi kaip jos atstovai, o neretai ir prašo operacijos. Gi interseksualai, arba hermafroditai, nuo gimimo neturi vienareikšmių lyties organų. Tai atsitinka ne taip jau retai, dėl to kalti ankstyvi vystymosi sutrikimai.


Agentūra FAZ 2006 09 07 paskelbė Volkerio Zastrowo straipsnį apie seksologo Johno W. Money atliktą eksperimentą su vieno kiaušinėlio dvyniais Bruce‘u ir Brianu Reimeriais (Kanada). 1966 m. Bruce‘ui buvo atliekamas apipjaustymas ir nepagydomai pažeisti lyties organai. Money pasiūlė tėvams operacijos būdu pakeisti berniuko lytį. Money norėjo eksperimentiškai įrodyti, kad vyrą galima visiškai paversti moterimi. Taip būtų pademonstruota, kad lytinė savimonė atsiranda tik atitinkamai auklėjant ir neturi nieko bendro su biologija. Money buvo įsitikinęs, kad heteroseksualumas yra prievarta primesta sistema. Jis įsteigė „Gender savimonės kliniką“ – pirmąją tokio pobūdžio pasaulyje. Būtent Money yra sąvokų „gender identitetas“ ir „gender vaidmuo“ autorius.


Tėvai buvo Money‘aus įkalbėti, ir 22 mėnesių amžiaus Bruce‘ui buvo atlikta lyties keitimo operacija. Vaikas pavadintas Brenda ir su psichologo pagalba auklėjamas griežtai kaip mergaitė. Jam paaugus, operacijos faktas buvo nuo jo kruopščiai slepiamas.


Nepaisant auklėjimo ir jam girdomų moteriškų hormonų, vaikas elgėsi aiškiai kaip berniukas: pešėsi su savo broliu, žaidė su mašinėlėmis ir ginklais, priešinosi rengiamas mergaitiškais rūbais. Dėl savo užsispyrusio būdo buvo nemėgiamas bendraklasių ir mokytojų. Prasidėjus paauglystei, ėmė domėtis mergaitėmis. Money diagnozavo, kad jo elgesys yra lesbietiškas!


Kai vaikas pagaliau sužinojo tiesą apie operaciją, jis nusprendė būti vyru. Pats pasirinko Davido vardą (Dovydas, besipriešinantis galingam „Galijotui“ – berniuko nekenčiamam gydytojui Money‘ui), ėmė vartoti vyriškus hormonus, vėl atliko lyties keitimo operaciją ir net vedė. Negalėdamas turėti vaikų ir nepakęsdamas patirtos gėdos, 2004 metais jis nusižudė, 26 metus išgyvenęs kaip vyras.


Nepaisant šios akivaizdžios nesėkmės, gydytojas Money visus tuos metus mokslinėje literatūroje rašė straipsnius ir gyrėsi savo pasiekimais. 1973 metais jis parašė knygą „Gender Identity“, spauda ją iki šiol cituoja kaip gender teorijos įrodymą. „New York Times“ paskelbtoje knygos apžvalgoje rašoma: „Jei berniukui pasakoma, kad jis mergaitė, ir jei jis auklėjamas kaip mergaitė, jis elgsis moteriškai“.


Žymi feministė Alice Schwarzer savo knygoje „Mažas skirtumas“ labai giria Money‘ų, vadina jį ypatingu tyrinėtoju, kuris atlieka šviečiamąją misiją. „Dėka hormoninių vaistų ir plastinių operacijų, – rašė ji, – Brenda bus normali moteris, tik negalės gimdyti. Gebėjimas gimdyti yra vienintelis skirtumas tarp vyrų ir moterų. Visa kita yra dirbtinai primesta, tai suformuota sielos savimonė“. Net 2004 metais ji išleido antrą nepataisytą savo knygos laidą, nors Bruce‘as-Brenda-Davidas jau prieš pusmetį buvo negyvas ir apie tai rašė spauda. Autorė turėjo žinoti, kad Davidas 26 metus gyveno kaip vyras ir jos knyga neatitinka realybės. Kiti, mažiau žinomi autoriai, Brendos atvejį patyliukais išbraukė iš naujų savo knygų laidų.


Aš taip išsamiai papasakojau tų dvynių atvejį, nes tai buvo sunkiai įsivaizduojama tragedija, dėl kurios kaltas neatsakingas ir pilnas puikybės mokslininkas, padaręs žmogaus „genetinę masę“ savo manipuliacijų objektu. Be šio Money‘aus atlikto „pionieriaus darbo“, kaip pastebi V. Zastrowas, gender teorija vargiai būtų 1993 metais įėjusi į pasaulinę moterų politiką ir ES biurokratų kasdieninę kalbą.


Judėjimas, parengęs dirvą gender ideologijai, yra feminizmas. Ypač radikalusis, arba gender feminizmas, kartu su New Age judėjimu paskatino tikrą viešosios nuomonės perkeitimą ar greičiau perauklėjimą. Šiam feminizmui rūpi ne teisingumas moterų atžvilgiu, pvz., darbe, bet visiškai naujas žmogaus paveikslas. Gender feminizmas netgi atmeta kovą už lygias teises, nes jei kalbama apie lygias teises, nepasiekiamas jų pagrindinis tikslas: moterų įsigalėjimas visose gyvenimo srityse. Gender mainstreaming yra kontrolės instrumentas, kuriuo siekiama visai panaikinti vyrų dominavimą. Šeima, motinystė ir nėštumas radikaliųjų feminisčių laikomi moters diskriminavimo forma.


Ši feminizmo šaka siekia visiškai panaikinti šeimą, nes „biologinės šeimos galas, – kaip sakoma vienoje studijų programoje, – reikš ir lytinės priespaudos pabaigą. Reikia siekti, kad nesantuokinis, homoseksualus, lesbiškas gyvenimo būdas būtų įtvirtintas teisiškai, o ne vien toleruojamas. Feministinė lygybė reiškia ne vien lygybę prieš įstatymą, bet tai, kad moterys nebus priverstos išnešioti vaikų. Biologinės šeimos sunaikinimas leis išaugti naujoms moterims ir vyrams, kurie skirsis nuo visų dabar egzistuojančių žmonių“. Šis naujas žmogus turi teisę naudotis dirbtinio apvaisinimo vystymusi, nes „kol žmogiškos būtybės atsiranda ne mėgintuvėliuose, kol į pasaulį juos turi atnešti moterys, tol moterys liks priklausomos nuo vyrų“. Todėl pirmiausia vietoj dirbtinio apvaisinimo skatinamas dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (bet vaisių išnešioti vis tiek dar turi motina).


Kiekviena ideologija puošiasi moksliškumo apsiaustu, ne išimtis ir genderizmas. Daugelis pasaulio universitetų jau turi gender studijų institutus, kuriuose vystomi modeliai, skiriantys ne dvi, o penkias skirtingas lytis. Kai kuriuose universitetuose jau galima pasirinkti gender studijas kaip pagrindinį mokymosi dalyką. Tai, kad gender tematika svarstoma daugiausia intelektualų tarpe, neleidžia paprastam „žmogui iš gatvės“ suprasti kilusio pavojaus. Tačiau universitetinio auklėjimo, griaunančio visas moralines vertybes, pasekmes greitai pajusime mes visi. Filosofas José Ortega y Gassetas rašė: „Nuo to, kas šiandien galvojama universitetuose, priklauso tai, kuo rytoj bus gyvenama aikštėse ir gatvėse“, arba, galima būtų pridurti, – kas bus priimta į politines programas. O tai nėra menki dalykai!


Nuo 1996 metų gender mainstreaming kaip lygių galimybių įtvirtinimo strategija yra privaloma visose ES valstybėse. Visos politinės ir administracinės struktūros įpareigotos ištirti savo programas, nutarimus ir taisykles, ar juose kartais nėra (kad ir netiesioginio) gender diskriminavimo. Gender mainstreaming yra politinė koncepcija, kuri siekia sistemingai sulyginti lyčių galimybes visose darbo vietose.


1999 05 01 įsigaliojo Amsterdamo sutartis, kuri numatė gender mainstreaming kaip lygių galimybių strategiją, kuri privaloma ne vien valstybinėse struktūrose, bet visuose susivienijimuose, bažnyčiose, sąjungose ir partijose.


Taigi šiam diktatui tapo pavaldžios ir bažnyčios. „Visuotinis lygių galimybių įstatymas“ privalomas ir joms. Nebegalima niekaip diskriminuoti žmogaus dėl jo rasės, tautybės, lyties, religijos ar pasaulėžiūros, neįgalumo, amžiaus bei „lytinės orientacijos“, kuri, kaip minėta anksčiau, gali būti bet kada keičiama. Įsteigta Lygių galimybių kontrolės tarnyba, kuriai galima pasiskųsti dėl diskriminavimo gender srityje. Galime įsivaizduoti, kokį klimatą šis įstatymas sukuria darbovietėse. Intrigos ir vadinamasis „mobbing“, patyčios, atrodo, įrašomos į darbo sutartį. Žinoma, niekas neneigia, kad darbo santykiuose būna neteisybių, bet norėti tai detaliai sureguliuoti įstatymais jau reiškia totalitarizmą.


Gender ideologų tikslas yra neklasinė visuomenė, kuri turi išsivaduoti ir nuo labiausiai pamatinių „klasių“ – skirstymo į lytis. Todėl numatoma 50/50 procentų kvota vyrams ir moterims visiems darbams ir visoms gyvenimo sritims. Kai kas kalba net apie 70/30, tai yra 70% moterų ir 30% vyrų. Galime jau paklausti, kam vyrai apskritai reikalingi. Moterys turi perimti 50% darbo vietų, net aukščiausiose pareigose. Bet ar jos visuomet turi reikalingą kvalifikaciją?


Nors moterų aukštuose postuose padaugėjo, pasaulis dėl to netampa geresnis. Yra moterų, kurios stiprina aborto įstatymus, yra moterų, kovojančių už kamieninių ląstelių įstatymą. O ką gali nuveikti vyrai? Jie turės perimti 50% žindomų kūdikių ir vaikų priežiūros. Ir čia neklausiama, ar jie tam visuomet turės reikiamą kvalifikaciją. Gi visos moterys, turinčios vaikų ir ne, vienodai verčiamos įsidarbinti. Vietoj jų vaikais rūpintis apsiima valstybė.


Žinoma, nenoriu pasakyti, kad moterys negali gerai dirbti ar perimti atsakingų postų. Tačiau kvotų sistema reiškia nepateisinamą prievartą, kuriai turime priešintis, nes ja tikslingai siekiama sunaikinti šeimą.


Tėvai vis labiau nustumiami į šalį. Tai rodo vienas pranešimas leidinyje „Aktion Leben“ (Folge 18). D. Britanijos dirbtinio apvaisinimo įstatyme buvo numatyta išlyga, kad gydytojas, prieš išrašydamas šią procedūrą, turi atsižvelgti į „vaiko poreikį turėti vyrišką pavyzdį“. Nors apskritai dirbtinis apvaisinimas beveik visiškai panaikina tėvo vaidmenį, feministės nenori leisti net tokios nedidelės išlygos – joms spaudžiant, ji buvo panaikinta.


Britanijos parlamento Žemutiniai rūmai viename nutarime teigia, kad tėvas yra visiškai nesvarbus vaiko vystymuisi. Taip įgyvendinamas paskutinis feminisčių ir aborto propaguotojų smūgis tėvystei – tėvai ir vyrai tampa visiškai nereikalingi.


2006 01 11 Europos parlamento rezoliucijoje pasmerkiama homofobija – „iracionali homoseksualumo, gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualų baimė ir jų niekinimas“. Homofobija prilyginama rasizmui, ksenofobijai ir antisemitizmui.


Vykdant gender ideologų programą, gender sąvoka turi būti įvesta į visą švietimo sistemą, nuo vaikų darželio iki aukštosios mokyklos. Galiausiai turės būti įgyvendintas SPD (Vokietijos socialdemokratų partijos) programos punktas: „Kas nori žmogiškos visuomenės, turi įveikti vyriškąją“. Šiame kontekste visai kitaip atrodo visuomenėje kilusios diskusijos dėl vaikų darželių. Aiškiai matoma tendencija padaryti vaikų darželių lankymą privalomą, kad vaikai nuo pat kūdikystės būtų išplėšti iš šeimos rato ir atiduoti valstybinei indoktrinacijai.


Kas atsitinka su svetimų žmonių prižiūrimais vaikais, rodo labai giriamos „gerovės valstybės“ Švedijos pavyzdys. Plačiai nuskambėjo pranešimas, pavadintas „Kaip vaikų darželiai gali sunaikinti tautą“. Valstybinio vaikų auklėjimo rezultatas: prievarta mokyklose ir gatvėse, vaikų savižudybės. Švedijos premjerė Palmes paskelbė „namų šeimininkės mirtį“, o vienas jos ministrų pareiškė, kad namų šeimininkei vieta muziejuje. Griežta 1971 m. mokesčių reforma privertė abu tėvus eiti į darbą, moterys, likusios namuose, neteko pasitikėjimo savimi. Pasipriešinę šiai tendencijai turėjo kovoti už išlikimą.


Šiandien Švedijoje sąvoka „šeima“ ištrinta iš įstatymų ir pakeista „namų ūkiu“. „Namų ūkiu“ laikomas ir lesbiečių, homoseksualų, kurie gali įsivaikinti, bendras gyvenimas. Kalba keičiama ir kitose šalyse. Britanijos valdžia nurodė, kad vaikų darželių prižiūrėtojos negali vaikams girdint kalbėti apie „tėtę“ ar „mamą“, kad nesijaustų diskriminuojami homoseksualių porų įvaikinti vaikai. Ispanijos socialistinė valdžia metrikacijos knygose žodžius „tėvas“ ir „motina“ pakeitė į „gyvybės pradininkas A“ ir „pradininkas B“. Škotijos sveikatos apsaugos ministerija taip pat nurodė vengti žodžių „tėvas“ ir „motina“, visus vadinti „globėjais“. Žodžius „vyras“, „žmona“, „sutuoktinis“ visuotinai keičia žodis „partneris“.


Vyriškumo neigimas įgauna vis labiau groteskiškas formas. Jungtinių Tautų 51 sesijos metu Moterų padėties komisija pareikalavo panaikinti bet kokią moterų diskriminaciją… ir pirmiausia abortus, kurie yra nebyli diskriminacija! Tačiau kas iš tikrųjų rūpi feministėms? Tik moteriškų vaisių abortai! Vyriškos lyties vaisių abortams neprieštaraujama. Čia mums atsiveria absoliučiai beprotiškas pasaulis…


Gender ideologų planai iš tiesų remiasi senomis idėjomis. Dar Engelsas ir Leninas reikalavo panaikinti privačius namų ūkius, priversti moteris eiti į darbą, o vaikus atiduoti į internatus. Kartais atrodo, kad mes Vakaruose uoliai stengiamės mėgdžioti buvusioje Sovietų Sąjungoje gyvavusias praktikas.


Britanijos Leiboristų partijai pavyko prastumti įstatymą, kad visos įvaikinimo agentūros, taip pat katalikiškos, privalo duoti vaikus homoseksualų poroms arba užsidaryti.


Vatikano „užsienio reikalų ministras“ arkiv. Dominique Mamberti viename interviu pareiškė, kad mes jau įžengėme į christianofobijos (krikščionybės baimės) erą. Ši fobija yra tokia pat reali kaip ir antisemitizmas. Vis dažniau krikščionys dėl savo tikėjimo praranda darbą. Olandijoje vienas valdininkas pašalintas iš posto, nes nesutiko atlikti homoseksualų „santuokos“ ceremonijos. Austrijoje atleistas mokytojas, nesutikęs įvesti gender ideologijos į pamokas. Vienas anglikonų vyskupas nubaustas didele pinigine bauda ir dviem savaitėms „perauklėjimo stovykloje“, nes nepriėmė į jaunimo sielovados darbą žmogaus, neturinčių grynai profesinių įgūdžių. Pasirodo, tas žmogus buvo homoseksualas ir pasiskundė dėl diskriminacijos. Didelę baudą gavo ir vienas Prancūzijos parlamento narys, nes TV laidoje pasakė, kad nėra gerai propaguoti homoseksualų gyvenimo būdą – tai yra nevaisingas santykis, neatitinkantis kūrinijos tvarkos.


Visai neperdėdama galiu pasakyti, kad mes jau įžengėme į Naująją pasaulio tvarką. Tai seksualinė Naujoji pasaulio tvarka.


 


Šios paskaitos eigoje, be abejo, kilo klausimas: kas nori to šeimos sunaikinimo? Kas stovi už šios ideologijos? Aš manau, kad atsakymas į šį klausimą yra.


Konkretūs šeimos sunaikinimo planai egzistavo jau XIX a. pradžioje. Tokia žymi asmenybė kaip vyskupas Rudolfas Graberis savo knygoje „Šv. Atanazas ir mūsų laikų Bažnyčia“ nurodė organizaciją, kuri darbuojasi griaudama šeimą ir Bažnyčią – tai masonerija.


„Mūsų tikslas yra tas, kurio siekė Volteras ir Prancūzų revoliucij

Rodyk draugams

DĖL HOMOSEKSUALŲ BEI JŲ RĖMĖJŲ VYKDOMOS AGRESYVIOS POLITIKOS

Išsamiau Google paieškoje: “sąšauka už dorą ir tautą” ir www.doratauta.lt


          Destruktyvios žmonijos jėgos, iškėlusios vaivorykštės spalvų vėliavą, agresyviai puola. Šis žmonijos maras per politines diskusijas apie nediskriminavimo principus Europos Sąjungoje(ES), seminarus, kultūrinius renginius, žiniasklaidos priemones, eitynes, kitas reklamines priemones skverbiasi į Lietuvos visuomenės sąmonę, ruošia kelią “santuokoms”, suteikiančioms galimybę tokioms “šeimoms” įsivaikinti normalių žmonių vaikus, siekti politinės valdžios, kad per ją galėtų efektyviau plėsti savo destruktyvią veiklą - griauti tautos dorovinius pamatus ir pradėti genocidą. Tokia taktika užmigdė daugelį žmonių, kuriems yra šventi mūsų himno žodžiai: „… tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės… “.  
          Šios destruktyvios jėgos, panaudodamos mūsų teisėsaugos institucijas, įsigudrino daryti spaudimą tvirtiems Valstybės pamatinių vertybių sergėtojams.
          Laikas atsipeikėti ir duoti ryžtingą atkirtį šiam recidyvui kuris jau įleido gilias šaknis kai kuriose pasaulio šalyse. Tačiau pasaulis praregi - Floridoje, Arizonoje ir Kalifornijoje referendumuose įtvirtinus santuoką išimtinai kaip vyro ir moters sąjungą - tuo buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų “santuokos” - prasidėjo grąsinimai krikščionims. Siūloma deginti jų maldos namus. Trauktis nebėra kur – už nugaros mūsų vaikai ir anūkai.
          Priešas įsitvirtino ES instititucijose ir jų rankomis smaugia Lietuvą. Būkime budrūs ir solidarūs. Tėvynės Lietuvos priešai sėdi ir mūsų valstybės įvairiose struktūrose ir tyliai, bet nuosekliai ardo Valstybės pamatus.
Kieno tik draugas EGOIZMAS, tas yra visuomenės parazitas ir Lietuvos priešas. Jų pilna tiek „kairėje“, tiek „dešinėje“ tiek „centre“. Tačiau yra daug ir tų, kuriems TĖVYNĖ ne vien tuščias žodis. Lietuva pakils kaip „feniksas iš pelenų“. Tu tik tikėk ir veik vedamas savo sąžinės kurią gali bet kada atnaujinti Dieviška išmintini.
          Diskriminacijos dėl seksualinės orentacijos Lietuvoje nėra.
          Piliečių sąšauka „Už dorą ir tautą“ toleruoja ir gins tuos homoseksualius žmones kurie tyliai gyvena savo intymų gyvenimą nuo bet kokių chuliganiškų išpuolių.
          Esame geranoriški ir pasiruošę padėti tiems homoseksualiems žmonėms kurie dėl savo homoseksualumo sielojasi ir norėtų tapti normalios seksualinės orientacijos žmonėmis. Yra galimybė efektyviai padėti tokiems žmonėms.
Duosime ryžtingą atkirtį tiems recidyvistams, kurie manipuliuodami savo ar kitų homoseksualumu, siekia savanaudiškų tikslų bei politinės valdžios, kurią tuoj panaudos oponentų slopinimui, persekiojimui ir terorui.
Būtų neatsakinga, visa tai žinant, pasiduoti šiam gaivalui.
          Piliečių sąšaukoje „Už dorą ir tautą“ formuojasi seksualinių iškrypimų plitimo visuomenėje užkardinimo sektorius. Kviečiu visus, jaučiančius pašaukimą pažaboti šį reiškinį, į šį sektorių. Laukiami ir homoseksualūs asmenys kurie nesutinka su recidyvistų vykdoma veikla ir nori drauge priešintis visuomenėje destrukciją keliantiems asmenims.

SĄŠAUKOS administratorius

Rodyk draugams

Pareiškimas prokuratūrai dėl knygos “SODOMA ir GOMORA”

Reaguodama į Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) skundą Kauno apylinkės prokuratūrai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo teisininkės  Rūtos Gajauskaitės sudarytoje knygoje “Sodoma ir Gomora”, Piliečių sąšauka „Už dorą ir tautą“ kreipiasi į minėtą prokuratūrą su tokiu pareiškimu:


 


P A R E I Š K I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo


Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) kreipėsi į Jus dėl galimo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo Rūtos Gajauskaitės sudarytoje knygoje „Sodoma ir Gomora“.

Manome, kad šiuo pareiškimu TJA pažeidė LR Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsnius.

Konstitucijos 25 ir 26 straipsniai ypatingai griežtai gina žmogaus privatų gyvenimą ir dorovę, jų apsaugai leidžiantys netgi apriboti teises ir laisves.

Tuo pačiu pareiškimu TJA pažeidė ir 29 straipsnį, kuriuo ne tik įtvirtinamos žmogaus teisės, bet ir uždraudžiamos privilegijos lyties pagrindu. TJA pareiškimas reikalauja išimties privačiame gyvenime, būtent, dėl homoseksualaus pagrindo.

Valstybinę dorovės sampratą LR Seimas įtvirtino 2007 rudenį, priimdamas tradicinės šeimos koncepciją, o ji yra pagrįsta krikščioniška morale. Todėl netradiciniai lytiniai santykiai yra už įstatymo ribų ir valstybės neginami.

Prašome įvertinti TJA pareiškimą prieš „Sodoma ir Gomora“ leidinio sudarytoją R. Gajauskaitę LR Konstitucijos 25, 26 ir 29 straipsnių kontekste bei imtis įstatymų numatytų priemonių Konstitucijos pažeidėjų atžvilgiu.


Piliečių sąšaukos „Už dorą ir tautą“ įgaliojimu,
Romualdas REPŠYS, tel. 8 613 05001, el. p.
rom.rep@zebra.lt


 


 

Rodyk draugams

Knyga “SODOMA IR GOMORA”

Šią knygą galite gauti el. paštu. Rašykite: sasauka@doratauta.lt


Sodoma


ir


Gomora 


 


 


VILNIUS, 2008





Turinys


Pratarmė, dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė…… 3


Katalikų manifestas - Lietuvių Charta………………. 4


Gėjų manifestas…………………………………………………. 5


Homoseksualų judėjimas kun. E. Naujokaitis…..8


 Istorijos apžvalga………………………………………….. 8


Teisinė homoseksualų padėtis……………………..11


HOMOSEKSUALIZMAS Z. Buslius, psichiatras - seksologas. 13


Homoseksualizmo tipai ………………13


Homoseksualumo bruožai …………14


homoSeksualizmo priežastys…… 19


Homoseksualų asmenybė.. ………..20


Homoseksualiniai veiksmai ……..20      


Moterų homoseksualizmas…………25


Visuomenės nelaimė.. …………………26


Statistiniai duomenys.. ………………..28


Homoseksualizmo variantai ……….29


HOMOSEKSUALIZMO MOZAIKA…31


Transseksualizmas.. …………………..35


Lyties tapatumo sutrikimo priežastys.. 36


Pornografija. ………………………………..42


Prostitucija………………………………….. 48


Homoseksualizmas ir visuomenė……… 54


Seksualaus elgesio norma………….55


Homoseksualizmo politika………….56


GĖJŲ IDEOLOGIJOS ĮSIVERŽIMAS Į LIETUVĄ 


kun. E. Naujokaitis…………………………. 59


Trumpa chronologija…………………. 59


Gėjų judėjimo ideologinis pobūdis……………….. 60


„Homoseksualizmo klausimo“ iškėlimas…….. 60


Teisės pakeitimų importas iš ES………………...….61


Institucijų kūrimas ideologijos įgyvendinimui 62


Pirmasis susidūrimas……………………………………. 64


Rengiamasi rimtam puolimui …………………………66


„Lygių galimybių metai“ prasideda………………. 66


Vaivorykštės dienų iššūkis…………………………… 68


Ryškėja „fronto linija“…………………………………… 70


Karštoji savaitė………………………………………………. 71


Gėjų akcijos atgarsiai …………………………………….75


Dėl homoseksualių grupių: Akademinio jaunimo laiškas….. 78


Karas paskelbtas: K.Uoka, signataras ……………………………….. 80


 


 


Rodyk draugams

SĄŠAUKOS REMIAMAS KANDIDATAS

Kazimieras UOKA







 


Tik eidami išvien pakeisime Lietuvą!


 


 


,,Dirbkim nuosekliai, sąžiningai – ir būsim įvertinti“.


 Tai ne rinkiminis šūkis. Tai mūsų remiamo kandidato principinė nuostata, kurią jis patvirtina savo gyvenimu.


Kai ateiste į susitikimus su Kazimieru, paklauskit jo, kas  ,,treniravo“ Kauno saugumą paaugliška rašysena išvedžiotais patriotiniais šūkiais?


Paklauskit jo, kam buvo patikėta iškelti virš Kauno pirmąją Sąjūdžio vėliavą?


Paklauskit, iš kur Rusijos inteligentai tiek žinojo apie Lietuvos Sąjūdį, kad nuo pat pradžių aktyviai palaikė pirmuosius Lietuvos žingsnius į nepriklausomybę?


Paklauskit, iš kur kilusi Bal­ti­jos ke­lio idė­ja - idėja, kurios nie­kam pa­sau­ly­je ne­pa­vy­ko pa­kar­to­ti?


Paklauskit, kodėl Nemuno pakrantės neišdalintos sklypeliais ir dar neaptvertos tvoromis?


Paklauskit, kaip iš televizijos dingo alkoholio reklama?


Paklauskit, kodėl Lietuva - vienintelė iš Baltijos šalių, kur neįvyko nė vienas gėjų paradas?


 


Mes žinome, koks mūsų kandidato indėlis visuose šiuose reikaluose..


Mes žinome ir todėl nedvejodami einame ne tik už jį, bet ir kartu su juo. Mes įsitikinome, kad tai žmogus, nelinkęs girtis nuveiktais darbais, bet žinantis, ką dar reikia padaryti dėl Lietuvos ateities.


,,Pirmasis žingsnis – atstatyti prarastą ryšį tarp valdžios ir žmogaus. Idėjinių Seime niekada nebus dauguma, tad apginti visuomenės interesą galima tik turint patikimą rinkėjų užnugarį. Jei kiekvienam miestelyje ar apylinkėje neturėsiu savo atstovo, kuris galėtų bet kada skambinti man ar aš jam -  mano ėjimas į Seimą prarastų prasmę.


Neatsitiktinai mums yra įteigta, kad esam maži ir nieko negalime pakeisti. Tai gudrus melas. Sąšaukos veiklos praktika parodė, kad vieningi ir koordinuoti nevyriausybinių organizacijų veiksmai  gali  paveikti Seimo sprendimus – taip buvo pataisytas ne vienas Lietuvai svarbus įstatymas. Tiesa, žiniasklaida šito nelinkusi garsinti: kai kam naudinga, kad liaudis tikėtų savo bejėgiškumu ir nesugalvotų pasinaudoti demokratijos galimybėmis įtakoti valdžią ne tik per rinkimus, bet ir tarp rinkimų.


Tiesa ir tai, kad jei per šią kadenciją nesugebėsime suglausti pečių, vėliau ką nors pakeisti išties taps neįmanoma…” – mano Kazimieras.


 


Jeigu tu pritari šioms mūsų kandidato mintims, būtinai ateik į susitikimą ir tiesiai šviesiai pasakyk jam: ,,Pažįstu savo apylinkės žmones ir sutinku būti tavo visuomeniniu padėjėju ir tavo atstovu savajam kaime”. Jeigu kiekviename miestelyje ar apylinkėje atsiras nors po vieną tokį žmogų, tai bus ženklas, kad Lietuva pribrendo permainoms ir mūsų kandidatui yra prasmė skirti visas jėgas ne tik pilietiniam, bet ir politiniam veiksmui. O jis abiejų šių frontų veikloje turi ne vieno dešimtmečio patirtį ir be atlygio Lietuvos labui padaręs daugiau nei kuris etatinis seimūnas.


Kad Sąšaukos atstovui teko garbė kandidatuoti jūsų krašte – Lietuvių Tautininkų Sąjungos ir Tėvynės Sąjungos derybų rezultatas, bet jums - tai laiminga galimybė parodyti visai respublikai, kad Lietuvos atgimimas prasidėjo būtent nuo jūsų krašto. Ir tai gali įvykti dėka jūsų pavyzdžio, kurį pademonstruotumėte savo sąmoningu susitelkimu.


Taigi, šie rinkimai - daugiau nei eilinė politikų kaita Seime. Tai pačios politikos posūkio taškas, nuo kurio Lietuva turi paimti naują kryptį. Kuo greičiau tai įvyks, tuo mažiau jėgų prireiks esminėms, o ne imitacinėms reformoms, kai iš vieno ubago paimama ir atiduodama kitam, taip sukiršinant juos tarpusavyje.


Permainų belaukdami mes susiveržėme diržus iki paskutinės skylutės. Dabar eilė valdininkijai – vadinamiesiems  mūsų tarnams, kurie dėl mūsų pasyvumo pasijuto galį būti ne tik ponais, bet ir mūsų valdovais…


Mums reikia ne tik tobulesnės sveikatos apsaugos, didesnių pensijų ir nemokamo mokslo. Mums reikia naujo požiūrio į žmogų apskritai, nes kiekvienas Lietuvos žmogus brangus ir reikalingas. Senoliai  – ne visuomenės našta.. Tai mūsų tautos išmintis. Jaunimas – ne pienburniai, o būsimieji politikai, ministrai, prezidentai… Tik sujungę vyresniosios kartos patirtį su jaunimo žiniomis ir energija, galėsime pradėti tikrąsias permainas. Jų labai nenori tie, kurie būdami postuose dar nespėjo aprūpinti visos savo giminės. Taigi, ne visi mums linki sėkmės ir todėl apie kai kuriuos taktinius dalykus dar tenka kalbėtis akis į akį. Tad, jeigu norite sužinoti daugiau, būtinai ateikite į susitikimus su mūsų kandidatu atviram pokalbiui, nes mūsų planams - aplankyti kiekvieną kiemą ar nuošalesnį kaimelį - pritrūksime laiko. Perduokite šią žinią vieni kitiems, siūlykite susitikimų vietas: parodę saviorganizaciją mažuose dalykuose, mokėsime tvarkytis ir dideliuose. 


Parodydami pasitikėjimą mūsų kandidatu, jūs balsuosite už naują Lietuvą, kur padorumas, garbė ir sąžiningumas – tai dirva, iš kurios išauga ir materialinės gerovės vaisiai.


Tegu tai nelieka tik rinkiminnės kampanijos deklaracijomis, o tampa mūsų gyvenimo kasdienybe. Tik eidami kartu pakeisime Lietuvą. Jos ateitis – ir jūsų rankose. 


Piliečių SĄŠAUKA


 




RINKIMAI Į LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ 2008M. SPALIO MĖN. 12 D.


 


             

Rodyk draugams

5 KLAUSIMAI AKTUALIA TEMA

  •   Google paieškoje: “sąšauka už dorą ir tautą” 
  • Lietuva, Tėvyne mūsų,
  • Tu didvyrių žeme
  • Iš praeities tavo sūnūs
  • Te stiprybę semia.
  •                       Tegul tavo vaikai eina
  •                       Vien takais dorybės,
  •                       Tegul dirba tavo naudai
  •                       Ir visų gėrybei.
  • Tegul saulė Lietuvos
  • Tamsumus prašalina
  • Ir šviesa, ir tiesa
  • Mūs žingsnius telydi.
  •                       Tegul meilė Lietuvos
  •                       Dega mūsų širdyse,
  •                            Vardan tos Lietuvos
  •                       Vienybė težydi.
  •  1.       Nuo mūsų tautos didvyrių Mindaugo, Gedimino, Algirdo,
  • Vytauto      laikų      puoselėta     stiprybe     tauta      pasiekė
  • nepriklausomybę   nuo    išorinių  priešų.
  • Ar dabar, semiantis stiprybės iš tikėjimo didvyrių  Petro,
  • Pauliaus, Jono,  Jokūbo  laikų  nevertėtų  siekti  laisvės
  • nuo nedorybės darbų darbų priklausomybės, kurie  yra
  • paleistuvystė,   netyrumas,   ištvirkimas,   stabmeldystė,
  • žyniavimas, neapkentimai, nesantaika, pavyduliavimas, 
    pykčio     proveržiai,     vaidai,     nesutarimai,      partiniai
  • susikaldymai, pavydėjimai, girtavimai, lėbavimai ir į juos
  • panašūs dalykai?
  • 2.       Ar  neatrodo,  kad  antras  himno  stulpelis  rodo kaip
  • reikia  orientuoti   vidaus  ir  užsienio  politiką? 
  • 3.       Ar    nemanote,   kad   būtent   dorybės   vaisių,   kurie
  • pasireiškia    meile,     džiaugsmu,    ramybe,     kantrumu,
  • malonumu,  gerumu,  ištikimybe,  romumu,  susivaldymu
  • turėtume   siekti? 
    4.       Patekėdama saulė priverčia trauktis tamsą.
  • Koks   šviesos   židinys  Lietuvoje  gali  pašalinti dvasinę
  • tamsą? 
  • 5.       Meilė Lietuvos, deganti mūsų širdyse, turėtų vesti į vienybę.
  • Kaip  Jūs  įsivaizduojate  čia  skelbiamą  vienybę   ir   kaip
  • manote   jos   siekti?
  •  

Rodyk draugams

DAR VIENAS BANDYMAS SUVIENYTI EUROPĄ NEBUS SĖKMINGAS

             Google paieškoje: “sąšauka už dorą ir tautą”                                      

Vakarykštis    ir    šiandienos    pasaulis   žino   astrologus,   būrėjus, pseudopranašus. Jie visi gyvena iš savo pranašysčių dviprasmiškumo. Tačiau  Biblija  nesivaržo  žengti  į  pasaulio  istorijos rampos šviesą  ir pasakyti:   „Bus   taip“.   Pranašas   Danielius,   gyvenęs   VI a.   pr. K., pateikė  pranašystes,  kurių  užteks iki Naujojo Testamento laikotarpio  pabaigos.  Antrasis  Danieliaus knygos skyrius įveda mus į pasaulinės Naujosios   Babilonijos  karalystės   istoriją.   Nabuchodonosaro  tėvas Nabopalasaras    sugriovė   Ninevės    miestą    ir   nuvertė  prieš   tai viešpatavusių   asirų   valdžią.  Buvo padėti  pamatai  babiloniškajai pasaulio   jėgai.   Galingais   žygiais   savo  tėvo  pradėtą  kūrinį statė  sūnus. Jis  suvaržė Egipto  faraoną Karchemišę prie  Eufrato,  sumušė  Judėją  ir  užkariavo Jeruzalę. Taigi Babilonija tapo didžiausia pasaulio jėga.   Nuo   tada   Nabuchodonosaras  galėjo  pasišvęsti  taikiai  savo karalystės    statybai.   Ar   būtų   Babilonija  išlikusi  pasaulio galiūne?  Ar   neturėjo   ir   ją   ištikti  Asirijos   ar   Egipto  likimas?  Šios mintys persekiojo karalių     kol     jis   užmigo.  Sapne  jam  pasirodė  baisus vaizdas. Neatsitiktinai šį sapną įsiminė  valdovas.  Nabuchodonosaras pamiršo   sapno   turinį,   ir   tai   buvo   neatsitiktinumo   žaismas,   o  ypatingas  Dievo mostas.   Nes   kai   paklausti  spėliotojai   ir   žyniai   pagal   žvaigždes  negalėjo    nieko    pasakyti,   Danielius  kreipėsi  į  Dievą,   prašydamas  šio   sapno   išaiškinimo.   Jis  išsiaiškino  sapno  paslaptį  per  viziją,  stojo   prieš karalių ir paskelbė: „Tu,   karaliau,   regėjai   ties   savimi   labai   aukštą  šviečiančią  būtybę,  stovinčią,   į   kurią   išsigandęs   žiūrėjai.  Šitos  būtybės  galva  buvo  skaisčiausio   aukso,   jos   krūtinė   ir  rankos  buvo  sidabro,  jos   pilvas ir  strėnos  iš  skaistvario,  jos  blauzdos  buvo  geležinės   ir   kojų    dalis buvo  geležies,  dalis  molio.  Tau  bežiūrint  į  tą  pavidalą,    akmuo  buvo  atplėštas  nematomų  rankų  nuo uolos  ir trenkė į geležies ir molio kojas ir  sutriuškino  jas.  Iš  karto  tada  sutrupėjo  visas molis,  geležis, varis, sidabras,  auksas   ir   pavirto lyg  pelais vasaros  metu  klojime,  kuriuos vėjas   pagavo   ir  išnešiojo,  kad  jų nė  dulkės  nebeliko. Bet  iš akmens  pasidarė   didelis  kalnas, kuris  pripildė  visą žemę. Toks  buvo sapnas ir  dabar,  karaliau,  mes išaiškinsime  jo  reikšmę. Tu karaliau, esi  karalius visų  karalių.  Dievas,  Kuris  danguje   yra, davė    tau   karalystę, galybę, stiprybę  ir  garbę  ir visa, kur tik žmonių  gyvena, dargi galvijus laukuose  bei  padangių  paukščius  Jis  padavė tavo žinion. Tu esi ta auksinė   galva.   Po  tavęs  iškils   kita   karalystė,   ne   taip   galinga,   ir  vėliau trečioji,  skaistvarinė, kuri  užvaldys visą  žemę.  Ketvirtoji bus kieta   kaip geležis. Nes,  kaip  geležis  viską  sudaužo ir sumuša, taip ir šitoji viską sutrupins  ir  sutriuškins. O kaip matei  kojas ir kojų pirštus dalimis iš molio, dalimis iš geležies, taip ir šita karalystė  bus  padalinta, nors geležies patvarumas joje pasiliks, kaip ir regėjai geležį su moliu sumaišytą. Kadangi matei kojų  pirštus  dalimis  iš  molio,  dalimis  iš  geležies, todėl ir bus ta karalystė iš dalies stipri,  iš  dalies  silpna. Kaip  tu regėjai molį su geležimi sumaišytą, taip bus  ir žmonių tautos maišomos, bet jos  nesilaikys viena  prie  kitos,  kaip  ir  molis  prie  geležies nelimpa.  O  šių karalysčių  metu Dievas įsteigs   dangaus   karalystę,  kuri  niekuomet  nebus   sunaikinta.  Ji   nebus niekuomet  nugalėta   ir sutrupins  ir   sutriuškins visas šias karalystes, o ji išliks amžinai Kaip  tu  regėjai  akmenį  be rankų  nuo  kalno  atplėštą,  kuris  geležį,  varį, molį,  sidabrą ir auksą sutrupino, šitaip  parodė  didysis   Dievas karaliui, kas būsią ateityje, kad tas sapnas  pavirs tikrove ir jo aiškinimas įsigyvendins“.  

        (Danieliaus 2,31- 45* V). *V – čia  ir   toliau citatos  panaudotos iš  A.Vėliaus Biblijos vertimo.

Kas  įsigilino  į  tekstą,  nesunkiai suvokė, kad didelė statula vaizduoja pasaulio  istoriją.  Karalystės  ateina  ir  praeina,  tačiau  šis procesas nėra amžinas grįžimas to paties, o tik vystymasis iki absoliutaus taško, kuriame   viskas   bus   užbaigta.   Lygiai   taip,  kaip   statulos   metalų kietumas  didėja,  istorijos  vyksmas  pastoviai  stiprėja,   nes  juk ne chaosas (sutrinta  statula)  yra  pabaiga, o  ateinanti    Dievo Karalystė,   pavaizduota   akmeniu,   kuris    tampa    dideliu    kalnu. 

Didžioji statula

            I. Auksinė galva: Babilonija (605-539 m.pr.K.)

Karalius  Nabuchodonosaras  (605-562 m. pr.K.),  pirmosios  karalystės   reprezentantas,  apibūdintas  taip:  „Tu   esi   auksinė  galva“;  tačiau  turima  omeny jo  karalystė, kadangi   pranašas  priduria: „Po tavęs iškils kita karalystė“.

II. Sidabrinė krūtinė: Medo – Persija (539-331 m.pr.K)

Istorija    pasakoja,  kad  539 m.  pr. K. persų  karalius  Kiras užkariavo Babiloniją, laikytą nenugalima. Persų  karalystės žlugimas. Vėl išsipildė Danieliaus pranašystė:“Po  tavęs  iškils  kita  karalystė,  ne  taip galinga, ir      vėliau       trečioji,     skaistvarinė,     kuri    užvaldys    visą   žemę”.                                                                                (Danieliaus 2,39 V).

III. Klubai iš vario arba skaistvario:  helenistinė  (Graikijos - Makedonijos)  imperija  (331-168 m.pr.K.)

Kaip   rašo   to   meto   istorikas   Juozapas   Flavijus, kai  Aleksandras,  Makedonijos  karalius,  po įspūdingų  pergalių  įžengė  į  Jeruzalę,  ten   prieš   jį  žengė  vyriausias  kunigas  ir  parodė  jam  Danieliaus knygą.  Kai  jam  buvo  parodyta  Danieliaus   knyga,  kur  Danielius  sako,  kad graikas sugriaus   Persų    karalystę,   jis   pamatė,   kad    pranašystė  susijusi  su  juo.   Mirus  Aleksandrui,  po ilgų   kovų  tarp    Aleksandro įpėdinių    karalystė  suskilo  į  keturias  dalis.  Šias susiskaidžiusias  valstybes  pamažu užkariavo  Roma.  Tą  ir sakė Danieliaus  pranašystė:   „Ketvirtoji   bus  kieta  kaip  geležis.  Nes,   kaip    geležis   viską    sudaužo   ir  sumuša, taip ir šitoji  viską  sutrupins ir sutriuškins“.           (Danieliaus 2,40 V)

            IV. Geležinės kojos: Romos imperija (168 m.pr.K. - 476 m.po K.)

            Niekas   kitas  negalėjo   geriau  atspindėti  karinės  Romos  jėgos  kaip  geležies   įvaizdis. Romėnus  buvo  užvaldžiusi  mintis, kad jų misija  yra   užkariauti pasaulį. Būdingą šio įsisąmoninimo formą randame žinomuose   Vergilijaus  žodžiuose: „Tu  esi  romėnas, tai - tavo  pašaukimas! Valdyk  pasaulį,   nes  tu  esi  jo  valdovas,  taikiai   duok   įstatymą   ir   kultūrą,             pasigailėk  to,   kas   taikiai   prisijungia, o  maištininkų    pasipriešinimą  sulaužyk. Apie „geležinės  Romos“  brutalumą  jau daug rašyta.   Labiausiai Romos  imperija išplito imperatoriaus Trajano valdymo laikais  (98-117 m. po K.):  nuo  Gibraltaro  iki   Eufrato,  nuo Šiaurės Afrikos  iki   Britanijos.  Šimtmečius   vieningai  laikėsi,  kol  išmušė   ir  jos   valanda.  Moralinis smukimas, dvasinis  pralaimėjimas   prieš    krikščionybę,    vis  stiprėjantis    svetimų  tautų   spaudimas – visa      tai    lėmė     Romos  subyrėjimą ir žlugimą.  Danielius buvo  miręs  jau   prieš    tūkstantmetį,   kai   išsipildė   jo    pranašystė.   476 m. po K.    germanų    kunigaikštis Odoakras nuvertė   paskutinįjį   romėnų  ciesorių   Romulą      Augustiną   ir     karūnavosi   Italijos   karaliumi.   O    Romos    imperija   subyrėjo  į  daugybę  dalelių,  kaip pranašystėje buvo  pasakyta    apie kojų pirštus.

V. Pėdos iš geležies ir molio: padalinta imperija, o po jos ir kai kurios valstybės Europoje (nuo 476 m.po K.)

Tautų  kraustymosi laikotarpiu   Romoje   susidarė   tam  tikras skaičius  germanų karalysčių, atkakliai kovojusių tarpusavyje. Šis nevieningumas labai  akivaizdžiai   matomas  ir  pranašystėje:  „O  kaip matei   kojas  ir  kojų   pirštus dalimis iš molio, dalimis iš  geležies,  taip  ir  šita    karalystė  bus  padalinta  [...]“  (Danieliaus 2,41 V).    Danielius   dar    priduria   „Kadangi  matei  kojų  pirštus   dalimis   iš   molio,  dalimis     iš  geležies,  todėl      ir   bus   ta    karalystė    iš   dalies  stipri,     iš   dalies silpna ”                 (Danieliaus 2,42 V).

Ir   tikrai,   tarp   atskirų   valstybių   tautų     kraustymosi      laikotarpiu  buvo         didžiuliai   skirtumai.    Pavyzdžiui,     frankai     ir     vestgotai   turėjo galingas  karalystes, o tuo  tarpu  svevai bei  burgundai  neturėjo  nė   vidutinės  galybės.    Nestigo    istorijoje     bandymų    išvengti   šio  susiskaldymo   ir   atkurti   Romos  imperiją  -  dabar  jau po krikščionišku  ženklu  kaip  Šventąją   Romos  imperiją. Pranašas sako: „Kaip tu regėjai  molį  su   geležimi  sumaišytą,  taip  bus ir, žmonių tautos maišomos, bet  jos    nesilaikys  viena  prie   kitos,  kaip  ir  molis  prie geležies nelimpa“

                                                                                                                   (Danieliaus 2,43 V). 

IX a.  Karoliui  Didžiajam  dar  kartą  pavyko   savo   ranka   suvienyti   beveik   viską,   bet   po  jo  mirties imperija sugriuvo. Habsburgai   su   savo   šūkiu:  „Alles  Erdreich  ist  Osterreich  untertan“  („Visos žemės  karalystės  pavaldžios  Austrijai“)  beveik  pasiekė  tikslą.  Kaip   žinia,   jie   pasinaudojo  taikia  priemone  vadovaudamiesi  šūkiu:   „Tegul   kiti  kariauja,  tu,  laimingoji  Austrija, veskis!“ . Valdant Karoliui V,  kurio imperijoje saulė nesileido, Habsburgų galia pasiekė savo  viršūnę.             Tačiau mirus tokiam galingam ir nelaimingam vyrui,  imperija  galiausiai subyrėjo  į  ispaniškąją  ir  vokiškąją.  Prancūzija   ir   Anglija    niekada     Habsburgams  nepriklausė.  Varžymasis  tarp  Prancūzijos  ir  Austrijos dvaro    lėmė   tai,   kad  prancūzų  karaliai  dabar bandė tapti   Romos imperatoriaus  įpėdiniai. Liudvikas XIV,   karalius „Saulė“,  galingiausias  XVII   amžiaus pasaulio vyras, greta prancūzų karaliaus karūnos mielai  būtų    užsidėjęs    imperatoriaus   karūną;   beje,   netrukus    atsirado             pakankamai   papirktų  kunigaikščių, kurie  buvo  pasiruošę  šią  karūną  parduoti, - tačiau,  tai  jam  nepasisekė. „Šviesybė“ mirė kaip pagiežos  pilnas senis. 

Vėl   istorijos   scenoje   pasirodė   galingas   žmogus,  kuriam, kaip niekam   kitam,  teko  pajusti triumfo ir pralaimėjimo skonį. Napoleonas Bonapartas,  korsikietis,  būdamas  prancūzų generolas  ir  norėdamas  viešpatauti  pasaulyje,  užkariavo  pusę Europos  ir  1804 m.   užsidėjo  imperatoriaus karūną.   Tuo    metu    demoniškojo   genijaus  pergalių karjera   buvo  neprilygstama. Jo planai buvo vienareikšmiai: „Mums reikia europietiškojo statuto, europietiškojo kasacinio teismo,  vieningų vienodo svorio ir masės monetų, mums reikia vienodų įstatymų   visai Europai. Iš visų tautų aš noriu padaryti vieną“.      

 Jis buvo ne paskutinis, norėjęs tai padaryti! Tragedija baigėsi greitai.  Leipcigas! Kai  susivieniję  austrai,  prūsai  ir  rusai  šturmavo  miestą, o Napoleonas vargais  negalais  pabėgo  iš  degančio  katilo. Po Vaterlo sekė Šv. Helena.   Svajonė  sukurti  pasaulio   imperiją,   prilygstančią  Romos imperijai, sudužo. Dievas  valdė  tada,  tebevaldo  ir  iki  šių dienų. Tiek Napoleono, tiek ir Hitlerio laikais pasitvirtino pranašystės  žodžiai.    Amžinoji,  viską apimanti vienybės ir  pasaulinės  ramybės  Karalystė,    nesukuriama netikusiomis žmonių  pastangomis,  kaip ir tas akmuo, kurį regėjo pranašas. O tai atsitiks, kai Dievas išplėš  iš kruvinų tirono(šėtono) rankų  valdžią  ir įkurs Savo Karalystę, už kurią Jis mus mokė melstis:  „Teateinie Tavo karalystė!“  Mes galime būti visiškai ramūs, - kaip  išsipildė pirmosios pranašystės dalys, taip išsipildys  ir likusios,  nes  [...] sapnas pavirs tikrove ir jo aiškinimas įsigyvendins“                                                                                               (Danieliaus 2,45 V).

       Parengta pagal dr. Hanso Hainco knygą

       „MŪSŲ LAUKIA ESMINĖS PERMAINOS“  

              Pabaigai pacituosiu apaštalo Pauliaus žodžius:   „Kai žmonės kalbės - gyvename ramiai ir saugiai, juos ištiks netikėtas  žlugimas. Kai kam gali atrodyti, kad to nebus. Nebūtų patikėję ir „Titaniko“  kūrėjai,  statytojai  bei keleiviai, kad daugelio jų laukia ne triumfas ir šlovė, bet  katastrofa, nusivylimas   ir  mirtis  lediniame  okeano  vandenyje.  Bet  taip   įvyko!  Kaip  tai  atrodys  mūsų  realiame gyvenime, skaitykite Biblijoje, pranašo   Sofonijo  knygoje 1  skyriuje  nuo  14 iki 18 skirsnelio.

                                                                                                                Romualdas REPŠYS

 

į viršų

Rodyk draugams

TRUMPAI APIE SĄŠAUKĄ

 Daugiau Google paieškoje: “sąšauka už dorą ir tautą” 


         TRUMPAI APIE SĄŠAUKĄ


      


      Ištakos


            Atgimimo Sąjūdžiui praradus vidinę jėgą, ne vienas jo veteranas


bandė taisyti buvusias klaidas ir pakartoti jį iš naujo. Deja,


visos iniciatyvos gana greitai užgęsdavo. Atsiradusi galimybė


įstoti į Europos Sąjungą, pakurstė naujas diskusijas.


Tiek ES šalininkai, tiek priešininkai daugiausiai ieškojo


ekonominių argumentų, tuo tarpu kelių entuziastų iniciatyva


sostinėje susibūręs Euroanalitikų klubas siekė padėtį įvertinti


dar ir kultūriniais bei moraliniais aspektais.


            Euroanalitikų suėjimuose dalyvavo labai įvairių pažiūrų ir


specialybių žmonės. Diskusijos išryškino dvi platformas:


ekonominę ir dorovinę. Paskutiniosios šalininkai, palaikomi


visuomenei daugiau ar mažiau žinomų žmonių, plėtojo veiklą


doros ir tautiškumo įtvirtinimo kryptimi, kuri po truputį išsirutuliojo


į naują pilietinį judėjimą ,,Už dorą ir tautą”. Su laiku jam


prigijo Piliečių Sąšaukos pavadinimas.


 


                  Pirmieji rezultatai


            Visuomenėje šis vardas plačiau nuskambėjo dar 2005-siais


metais, kai Sąšaukos strategai nuspėjo Vilniuje ruošiamą


gėjų paradą ir surengė atsakomąją akciją už šeimos verybes.


Ypač didelį homoseksualų spaudimą Sąšaukai pavyko


atlaikyti 2007–aisiais, kai per gana trumpą laiką buvo blokuoti


pagrindiniai jų renginiai sostinės gatvėse. Kaune ir Vilniuje į


maršrutus neišriedėjo gėjų reklama apklijuoti troleibusai,


įstrigo Lygių galimybių instituto, kuris turėjo tapti užmaskuotu


gėjų ideologijos forpostu Baltijos šalyse, kūrimas. Prieš


homoseksualų ideologijos propagandą susibūrę žmonės įkūrė


viešąją įstaigą ,,Šeimos gynimo centras”.


            Deja, nemažai pasiekė ir homoseksualai – nuo senų laikų


žinomas kovotojas prieš gėjus su visa savo leidinių grupe


staiga ,,prarado žadą” homoseksualų atžvilgiu, o didžioji


dalis komercinės žiniasklaidos Sąšaukai negailėjo tamsių spalvų.


Didmiesčiuose pagausėjo gėjų socialinės reklamos


(pvz., su trimis vienodomis širdimis) ir įvairių seminarų


lygių galimybių tema rajonuose. Per juos labai atsargiai ir


gudriai ruošiama viešoji nuomonė homoseksualų įsigalėjimui.


 


         Prioritetus diktuoja gyvenimas


Kova su homoseksualaus gyvenimo būdo propaganda viešojoje


erdvėje – tai tik vienas operatyvaus atsako į tamsiųjų jėgų iššūkį


pavyzdys. Panašiai atsitiko ir su alkoholio reklamos liberalizavimu:


Sąšaukai vos pakvietus žinomus aktyvistus ir kelių nevyriausybinių


organizacijų atstovus aptarti antialkoholinės programos, netikėtai


įsitraukė nauji žmonės, organizacijos. Spontaniškai gimė judėjimas


,,Už blaivią Lietuvą“. Jis energingai perėmė veiksmų plėtrą, įjungė


studentus, jaunimą, politikus.  Dalis aktyvistų tapo Nacionalinės


tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos  nariais. Kai kurie iš jų


buvo išrinkti į NTAKK Valdybą.


       Gėjai ir degtindariai – nėra pagrindinis Sąšaukos taikinys.


Jos tikslai platesni – pateikti visuomenei ateities Lietuvos


viziją ir per pilietinį  - dorovinį švietimą paruošti žmones


globalizmo  iššūkiams.


 


    Sąjūdis atgimsta Sąšaukoje


1988-jų SĄJŪDIS orientavosi į tautiškumą ir ekonominį


savarankiškumą, virtusį nepriklausomybės siekiu. Dabartinė


SĄŠAUKA nori sukviesti visus padorius Lietuvos žmones naujiems


 darbams ir kviečia gyventi taip, kaip giedame Lietuvos himne –


meilėje ir vienybėje, siekti tiesos ir doros, kuri yra giluminis tautos


gerovės šaltinis.


 


         Deja, dar ne visi supratom, kad neįmanoma pakeisti nei


visuomenės, nei valdžios nepasikeitus pačiam: juk kiek aš


pats sugebėsiu tapti geresniu, tokia dalele geresnė taps ir


pati Lietuva, nes aš – neatskiriama jos dalis.


 


      Savo esme SĄŠAUKA yra tas pats Sąjūdis, tik orientuotas


visų pirma į dvasines vertybes. Tautiškumas čia suvokiamas kaip


viena iš dorovinių kategorijų, grindžiamų teisingumu ir artimo


meile, todėl jis iškyla aukščiau nacionalizmo. Įvairiatautėje


Sąšaukos komandoje nacionalinių klausimų net nekyla, o tuo tarpu


per žiniasklaidą kai kurios jėgos bando ,,išgimdyti“ lietuviško


nacionalizmo ir rasizmo problemas.


      Kodėl atsirado Sąšauka? Senasis Sąjūdis, pasiekęs


užsibrėžtą tikslą – Nepriklausomybę, nesugebėjo numatyti tolimesnių


žingsnių. Bandė dairytis atgal, ieškoti kaltininkų ir galop pasimetė


vertybėse. Viršų netruko paimti ne doroviniai, o medžiaginiai


kriterijai. Rezultatus matome: laisvė be doros virto demokratijos


karikatūra, šventa nuosavybės teisė – turto stabu, o politika –


korumpuotų grupuočių verslu.


       Kas jau suvokė, kaip keisti padėtį kol dar ne vėlu, tas ir įsijungia


į Sąšauką. Kaip ir Sąjūdžio laikais, gimsta naujos SĄŠAUKOS srovės.


Štai blaivybės šalininkai pradėjo savo sąšauką. Panašu, kad tuoj


įsijungs mokytojai, gydytojai. Gal susišauks ir padorūs politikai,


dori verslininkai ar dorovines vertybes suvokiantis jaunimas, kuris


natūraliai perims Lietuvos vairą.


 


            Dalyvavimas ir parama


Sąšaukos veikloje dalyvauti ar ją remti gali pavieniai piliečiai,


nepriklausomai nuo tautybės, pasaulėžiūros bei partiškumo.


Sąšauka yra atvira ir  organizacijoms, ir politinėms partijoms. Narystė


nefiksuota. Viską lemia laisvas asmeninis piliečio apsisprendimas,


įsipareigojimas pačiam sau. ,,Aš tikiu, kad galima gyventi dorai ir pats


šito sieksiu savo gyvenime. Mano kontrolierius ir teisėjas –


mano sąžinė,“– tokia šio pasižadėjimo esmė.


       Sąšaukoje nėra lyderio ar vado. Idėjas generuoja ir įgyvendina


patys iniciatoriai. Struktūra nėra griežtai apibrėžta. Ji kuriasi


palengva, vengiant atsitiktinių žmonių, nes Sąšaukos esmę


ne visiems pavyksta suvokti iš karto. Iniciatoriai nenori,


kad judėjimą paraližuotų formalizmo dvasia, todėl gana drąsiai


laužo vadovavimo stereotipus, susirinkimų (sąšaukų) vedimo


taisykles.


       Veikla vykdoma per administratorius (koordinatorius).


       Regioniniai struktūriniai dariniai savarankiški.


 


tinklapis: www.doratauta.lt 


tel. 8-613-05001


el. paštas: sasauka@doratauta.lt


 


 

Rodyk draugams